Reguliuojančių teisės aktų gausa
Net trys kodeksai, Konkurencijos įstatymas ir specialiai tam skirtas Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas reguliuoja konfidencialių duomenų apsaugos ir atsakomybės už jų neteisėtą atskleidimą klausimus.
Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas papildo teismų praktiką, kurią per du dešimtmečius suformavo gausybė bylų dėl komercinių paslapčių (tokių bylų skaičius siekia iki keliasdešimt per metus), nagrinėtų Civilinio, Darbo, Baudžiamojo kodeksų ir Konkurencijos įstatymo pagrindu.
Deja, dažnu atveju įmonės nesugeba įrodyti savo komercinių paslapčių vertės ar konkrečių nuostolių ir nieko nelaimi teismuose, tikėtina, todėl ir visuomenėje nesusiformavo nei baimė neteisėtai naudotis komercinėmis paslaptimis, nei kultūra, kad darbdavio konfidencialūs duomenys turi būti saugomi.
Didžiąją dalį bylų dėl nesąžiningos konkurencijos sudaro ginčai dėl komercinių paslapčių naudojimo, perdavimo ir gavimo. Ginčų, paremtų darbo teisės, civilinės teisės arba baudžiamosios teisės siūlomais teisių gynimo įrankiais, taip pat nemažai. Gerokai rečiau bylinėjamasi dėl darbuotojų viliojimo ar melagingos informacijos apie kitus ūkio subjektus skleidimo.
Kaip nukentėjusiųjų teisės ginamos praktikoje?
Teisinių priemonių spektras apginti savo teises dėl komercinės paslapties pažeidimo yra itin platus ir pasirinkimas dažnu atveju priklauso ne nuo aplinkybių, o nuo patariančio teisininko patirties vienoje ar kitoje srityje. Reguliuojančių normų gausa tik dar kartą primena apie svarbą saugoti komercines paslaptis, kad konkurencija tarp verslų būtų sąžininga.
Pavyzdžiui, 2018 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nutartį, kuria I. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 211 str. (komercinės paslapties atskleidimas) 50 MGL (1 883 EUR) dydžio bauda, taip pat iš kaltinamosios priteista 28 115,72 EUR žalos suma, nustatyta pagal buhalterinės-finansinės ekspertizės išvadas.
Darbo kodekso kontekste galioja nuostata, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tais atvejais, kai ji padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją (DK 154 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Konfidenciali informacija apima komercinę paslaptį sudarančią informaciją, todėl jei įmonė su darbuotojais yra sudariusi susitarimus dėl konfidencialumo, pastarųjų atsakomybės ribos yra žymiai platesnės.
Sudarant su darbuotojais konfidencialumo susitarimus galima numatyti konkrečių preziumuotinų nuostolių dydį. Juos teismai neretai sumažina, pavyzdžiui, iš „standartinės“ 10 000 EUR baudos ieškovui Šiaulių apygardos teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo sunkumą, priteisė tik 2 000 EUR sumą.
Kitas pavyzdys iš bylos, kuri buvo iškelta Konkurencijos įstatymo pagrindu. Ginčas kilo, kai darbuotojas atskleidė įmonei, kurią įkūrė darbuotojo tėvai, komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t. y. duomenis apie klientus. Konkurentas ne tik priėmė gautą informaciją, bet ir ja pasinaudodamas perėmė dalį teikiamų užsakymų.
Esminiai du klausimai šioje byloje: ar klientų sąrašas buvo konfidenciali informacija ir koks patirtų nuostolių dydis? Apeliacinis teismas nustatė, kad prieš pereidamas dirbti pas savo tėvus darbuotojas darbo sutartimi buvo prisiėmęs įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties, taip pat buvo pasirašęs ir supažindintas su direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas komercinės paslapties sąrašas.
Todėl faktas, kad išėjus darbuotojui su juo nedelsiant išėjo ir klientai, patvirtino, kad klientų perėjimą lėmė darbuotojo veiksmai, o tą galutinai įrodė darbuotojo el. susirašinėjimas su klientais, kur buvo pateikiami užsakymai. Visa tai patvirtino ir ekspertizės išvada. Iš konkurento buvo priteista 58 204 Lt žalai atlyginti.
Kitoje panašioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas solidariai iš buvusio darbuotojo ir jo naujojo darbdavio senajam priteisė 25 802,57 EUR, remdamasis Konkurencijos įstatymu ir Civilinio kodeksu.
Taigi gausybė įvairiausių teisės aktų saugo komercines paslaptis ir suteikia galimybę prisiteisti nuostolius dėl neteisėto jų atskleidimo. Jeigu buvęs darbuotojas įsteigė naują įmonę ir jūsų klientų ratas pradėjo staiga mažėti, pirmiausia įsivertinkite, ar neįvyko neteisėtas komercinės paslapties atskleidimas, jeigu taip – pasitarkite su teisininkais apie galimybes įrodyti patirtą žalą teisme.