Dėl mitų ar stereotipų, žinių bei pasitikėjimo savimi trūkumo, kartais net perdėto perfekcionizmo, šiandien turime situaciją, kai į technologijų sektorių nesugebame pritraukti, o vėliau ir jame išlaikyti moterų. Moterys ES sudaro mažiau nei 23 proc. visų IRT (informacinių ir ryšių technologijų) studentų ir vos 17 proc. IRT srities darbuotojų, rodo Europos Sąjungos stebimi duomenys. Ši problema tikrai nėra aktuali tik Lietuvai, tačiau mūsų sprendimas galėtų tapti postūmiu didinant šalies konkurencingumą tarptautiniu mastu.
Didžiausias atlyginimas ir užtikrintos perspektyvos
„Unicorns Lithuania“ vykdyta didžiausių Lietuvos startuolių apklausa parodė, kad absoliuti dauguma jų komandą renkasi atsižvelgdami į potencialių darbuotojų žinias ir gebėjimus, o ne lytį, amžių, tautybę ir panašiai. Kuo didesnę komandos įvairovę („diversity“) startuoliai mato kaip stiprybę, kurios sąmoningai siekia. Ir nors reikšmingoje dalyje aptariamų startuolių moterys sudaro apie 40 proc. komandos, dirba jos ne techninėse pozicijose. Visi startuoliai susiduria su sunkumais pritraukiant moteris į tokias sritis kaip programavimas, inžinerija, kibernetinė sauga ar sistemų administravimas, taip pat – vadovaujamas pozicijas.
Profesinis savęs ribojimas svarbus ne tik asmeniškai kiekvienai moteriai, startuoliams ar verslui, bet ir valstybei. Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas šalyje siekė 1729,9 eurų, tačiau vyrai uždirbo 1814,7 eurų, kai moterys – 1643 eurų. Vertinant lyčių aspektu, skirtumas tarp lyčių pagal gaunamą darbo užmokestį išlieka ilgą laiką, nepaisant fakto, kad moterų darbo užmokestis auga sparčiau.
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis stebimas ir skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Didžiausią ir mažiausią vidutinį užmokestį mokančių sektorių vidutinis atlyginimas skiriasi beveik 2,6 karto. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis analizuojamu laikotarpiu mokėtas Informacijos ir ryšių veikloje, mažiausias – Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, nurodo 2022 m. STRATA Statistinė žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita.
Savo ruožtu startuoliuose vidutinis atlyginimas prieš mokesčius viršija 3 tūkst. eurų ribą ir vis auga. Pirmąjį 2022 m. ketvirtį Lietuvos startuoliai šalies biudžetą papildė 60,6 mln. eurų – 43 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus. Tai, kad net tokiu sudėtingu metu – pandemija, karas, ekonominė žiema – fiksuojame augimą, parodo visos bendruomenės tvarumą bei teigiamas ilgojo laikotarpio perspektyvas. Kodėl rinktis nebūti to dalimi?
Moterų startuoliuose daugėja – keičia karjeras, vadovauja
Įdomu tai, kad sunkiausia yra moteris pritraukti, tačiau vėliau jos sėkmingai kyla karjeros laiptais. Startuolių komandos pačios investuoja daug laiko ir pastangų, kad užaugintų sau tinkamus talentus. „Daugiausia horizontalios ir vertikalios karjeros pokyčių buvo tarp moterų“, – atvirai man sakė vieno beveik 100 žmonių komandą subūrusio startuolio atstovai. Ir tai – tik papildomas argumentas, kad startuoliai pasižymi tokia vidine kultūra, kuri padeda darbuotojams jaustis gerai, vystyti savo talentus, tobulinti žinias bei augti profesiškai.
Moterys jau šiandien yra ir stiprių startuolių bendraįkūrėjos – Milda Mitkutė („Vinted“), Simona Andrijauskaitė („Interactio“), Dalia Lašaitė-Kamantauskė („CGTrader“) ar Monika Paulė („CasZyme“). Moteris įkūrė 1 iš 4 startuolių Lietuvoje – judame teisinga linkme.
Startuoliuose moterų daugėja ir kitose vadovaujamose pozicijose. Pavyzdžiui, nors rinkodaros paslaugų startuolio „Omnisend“ idėja gimė Ryčio Laurinavičiaus galvoje, vykdomąja įmonės direktore šiandien yra Rimantė Ribačiauskaitė. Analogiška situacija ir kituose potencialiuose vienaragiuose – „Kilo Health“ bendraįkūrėjas Tadas Burgaila atsakomybe dalijasi su Lina Jasaite, o Deividas Trainavičius iš „PVcase“ – su Toma Dile.
Neišnaudotos galimybės ir potencialas
Pirmoji programuotoja pasaulyje buvo moteris – Ada Lovelace, 1815-aisiais gimusi Anglijoje. Prieš 200 metų kompiuteriai, kokius turime šiandien, dar neegzistavo, tačiau būtent ji iškėlė idėją, kad skaičiai gali būti naudojami ne tik įvardyti kiekį, ir išrado pirmąjį algoritmą. Ados mama Lady Byron dukrą nuo mažens įtraukė į matematiką, ji pasižymėjo įgimtu kūrybiškumu, fantazija ir analitiniu mąstymu, laiku susipažino su puikiu mentoriumi Charles Babbage. Ir tai nėra vienetinis atvejis. Tiesą pasakius, iki pat XX a. 8-ojo dešimtmečio kompiuterių programavimas buvo laikomas „moterų darbu“. Vis dėlto daug skirtingų priežasčių galiausiai lėmė, kad prie kompiuterių masiškai palinko būtent vyrai.
Jei norime išvengti vienašališkų skaitmeninių sprendimų, būtina siekti didesnės IRT komandų įvairovės, pasakė Europos inovacijų taryba ir nuo 2020 m. moterų vadovaujamų startuolių, gaunančių jų finansavimą, procentinė dalis padidėjo nuo 8 iki 29 proc. Tai – puikus įrodymas, kad, imantis sąmoningų veiksmų, pokyčius įgyvendinti įmanoma. Taip, galbūt jie nebus greiti, tačiau nuoseklus darbas atneša ir ilgalaikį rezultatą.
Turime suprasti, kad kalbėdami apie lyčių lygybės siekį technologijose ar moterų įgalinimą, kalbame ne apie kovą prieš kažką, o apie neišnaudotas galimybes ir talento potencialą. Jei šiandien moterys nedirba programuotojomis, tai tikrai ne dėlto, kad turi prastesnius prigimtinius gebėjimus. Tiksliesiems mokslams gabios mergaitės dėl visuomenėje vyraujančių nuostatų nėra skatinamos studijoms rinktis mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos. O priėmusios šį sprendimą, jos neretai atsiduria aukštosiose mokyklose, kur vyrauja vyriška darbo kultūra, nes disproporcija tarp vyrų ir moterų vis dar yra labai didelė.
Todėl pokyčiai, visų pirma, turi įvykti moterų galvose, visuomenės nuostatose ir valstybės fokuse. Įgalinkime mergaites atrasti ir realizuoti savo talentus, priimti sprendimus, skatinkime domėtis darbo galimybėmis, keisti profesiją ir nenustoti mokytis. „Pokyčiai neišvengiami. Tačiau augimas – pasirinkimas“, – yra pasakęs garsusis autorius John C. Maxwell. Nepamirkšime šios minties ir kalbėdami apie talentus, galinčius kurti Lietuvos – sėkmingos modernios valstybės, grįstos aukštos pridėtinės vertės ekonomika, – ateitį.