Iš visų EK apklausoje dalyvavusių Lietuvos bendrovių, 14 proc. teigė, kad pernai priėjimas prie bankų paskolų pagerėjo, tačiau net 30 proc. respondentų laikėsi priešingos nuomonės. Teigiamų ir neigiamų atsakymų skirtumas Lietuvoje siekė –16 punktų, ir tai buvo prasčiausias rezultatas tarp visų apklausoje dalyvavusių šalių.
Pagal EK apklausą, tik 48 proc. Lietuvos bendrovių, kurios pernai kreipėsi į bankus dėl finansavimo, gavo tiek finansavimo, kiek prašė. Tai – penktas nuo galo rezultatas visoje ES. Taip pat 2020 m. Lietuva papuolė į ES valstybių dešimtuką pagal bankuose atmestų įmonių paraiškų lygį – 17 proc. Lietuvos bendrovių, kurios dalyvavo EK apklausoje teigė, jog kreipėsi į bankus dėl finansavimo, bet jų paraiškos buvo atmestos. Tai yra aštuntas aukščiausias rezultatas visoje ES.
Pozityvo pliūpsnis alternatyviajam finansavimui
EK apklausose situacija buvo labai panaši ir 2019 m. Tai reiškia, kad Lietuvoje, tradicinio finansavimo rinkoje laikosi tęstinumas – bankai ir toliau išlaiko didesnę koncentraciją į darbą su stambiu verslu ir turi žemą rizikos apetitą skolinti pinigus smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV).
Ar tai reiškia, kad SVV išgyvens sunkesnius laikus? Tikriausiai ne, kadangi EK apklausos rezultatai įneša labai daug pozityvo Lietuvoje veikiantiems alternatyviems finansuotojams – Lietuva išsiskiria dideliu alternatyvaus finansavimo instrumentų populiarumu tarp įmonių, lyginant su kitomis ES valstybėmis.
Pavyzdžiui, 25 proc. Lietuvos įmonių, kurios sudalyvavo EK apklausoje, nurodė, kad esant poreikiui gauti finansavimą iš išorės šaltinių, būtų linkusios dairytis alternatyvų, t.y. ne bankinio finansavimo. Pagal šį rodiklį Lietuva pernai užėmė antrą vietą visoje ES, nežymiai atsilikusi nuo Latvijos (26 proc.) ir aplenkusi Lenkiją (23 proc.). Tuo tarpu ES vidurkis – 15 proc.
Kad šis EK tyrimas, kalbant apie alternatyvaus finansavimo perspektyvas Lietuvoje, nėra tik tušti pasvarstymai parodo 32 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos bendrovių atsakymas, jog per pusmetį nuo apklausos vykdymo jos teikė paraišką gauti „kitą išorės finansavimą“.
Pagal tyrime dalyvavusių bendrovių atsakymus, Lietuva užėmė antrą vietą visoje ES ir atsiliko tik nuo kaimyninės Lenkijos (39 proc.). Be to, bene dvigubai lenkė kitas Baltijos valstybes – Latviją (11 proc.) ir Estiją (21 proc.).
Lietuvos lyderystė pagal šiuos skaičius teikia dvigubą laimę – ji ne tik leidžia džiaugtis populiarėjančiu alternatyviu finansavimu, bet ir suteikia nemažai vilties galvojant apie tolimesnes alternatyvaus finansavimo perspektyvas.