„Jei investuotojų aktyvumas iki metų pabaigos išliks panašiame lygyje, šįmet Baltijos biržose bus pasiekta maždaug pusės milijardo eurų apyvarta. Ji būtų maždaug penktadaliu mažesnė nei praėjusiais metais ir beveik 2 kartus mažesnė už 2021 m. užfiksuotą pastarojo dešimtmečio rekordą, kuomet metinė apyvarta sudarė 917 mln. eurų“, – komentuoja „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė.
Kaip pastebi V. Lapė, per praėjusį ketvirtį nedaug pasikeitė ir pagrindinis Baltijos biržų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ – jis sumažėjo apie 0,5 proc. Nuo metų pradžios indekso pokytis yra teigiamas ir sudaro apie 6 proc., kas atitinka kitų Europos akcijų biržų tendencijas.
Tiesa, pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ nuo metų pradžios yra paaugęs 12 proc., šį augimą didžiąja dalimi nulėmė kelių technologijų bendrovių akcijų brangimas.
Rezultatais nustebinęs keltų operatorius
Per praėjusį ketvirtį iš 70 Baltijos biržose listinguotų bendrovių akcijų pabrango 16 pozicijų. Didelio investuotojų susidomėjimo sulaukė Estijos keltų operatorė „Tallink“, kurios akcijų kaina per praėjusį ketvirtį pasistiebė 18 proc., o nuo metų pradžios – 34 proc.
„Šios akcijos brangimą paskatino reikšmingai pagerėję bendrovės finansiniai rezultatai – per antrą ketvirtį ji uždirbo 33 mln. eurų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ji buvo patyrusi 0,7 mln. eurų nuostolio“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.
Antra labiausiai brangusia akcija tapo popieriaus gamintoja „Grigeo“, kurios kaina padidėjo 5 proc. Įmonė paskelbė, kad jos antrojo ketvirčio grynasis pelnas išaugo 19 proc. – tai buvo lėtesnis augimas nei pirmąjį ketvirtį, kai grynasis pelnas pašoko beveik 4 kartus. Rugsėjo pabaigoje „Grigeo“ taip pat informavo investuotojus apie įsigyjamą higieninio popieriaus gamintoją Lenkijoje, kurio verslo vertė sudaro apie 22 mln. eurų.
Per pastarąjį ketvirtį teigiamu pokyčiu išsiskyrė ir pieno perdirbėjų „Pieno žvaigždės“ ir „Vilkyškių pieninė“ akcijos, kurių kaina padidėjo po 4 proc. Nors abiejų bendrovių akcijos užfiksavo panašų brangimą, pasak V. Lapės, pastarojo ketvirčio bendrovių skelbiami finansiniai rezultatai rodė priešingas tendencijas: „Pieno žvaigždžių“ grynasis pelnas pašoko beveik 3 kartus, o „Vilkyškių pieninės“ krito trečdaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Startuoliams nepalanki aplinka
Tuo metu labiausiai atpigusia akcija minėtu laikotarpiu tapo Talino uosto valdytoja „Tallinna Sadam“. Jos kaina per ketvirtį krito 16 proc., o tam impulsą davė paskelbti silpni antro ketvirčio finansiniai rezultatai.
„Išaugusios sąnaudos bei kritusios pervežamų krovinių apimtys nulėmė tai, kad bendrovės grynasis pelnas susitraukė trimis ketvirtadaliais. Talino uosto akcijų kaina šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo jų listingavimo 2018 m. pradžios“, – sako V. Lapė.
Lietuvos telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ akcijų kaina smuko 15 proc. ir pasiekė 2020 m. matytą lygį. Pasak V. Lapės, tai atitinka bendrą neigiamą tendenciją, matomą tarp Europos telekomunikacijų sektoriaus akcijų. Investuojantys į ryšių bendroves yra susirūpinę dėl stipriai pabrangusių investicijų į 5G tinklus ir pašokusių kainų dažnių aukcionuose.
Žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose veikiančių bendrovių „Auga“ ir „Linas Agro“ akcijų kainos krito atitinkamai 13 proc. ir 10 proc. Abi bendrovės pranešė, kad šių metų antrąjį kalendorinį ketvirtį dirbo nuostolingai, tam didelę įtaką padarė kritusios žemės ūkio žaliavų rinkos kainos.
Toliau stebimas investuotojų pasitraukimas iš rizikingų Estijos startuolių. Per praėjusį ketvirtį „Punktid Technologies“ ir „Clevon“ akcijų kainos krito daugiau nei 40 proc., „Grab2Go“ – 36 proc., „Bercman Technologies“ – 21 proc.
„Šiuo metu galimybės startuoliams pritraukti naujų lėšų kapitalo rinkose itin nepalankios. Dėl to atsiranda abejonių dėl tokių įmonių ateities biržose. Pavyzdžiui, autonominio pristatymo sprendimų kūrėja „Clevon“ pranešė, kad trauksis iš Talino biržos, nes viešose kapitalo rinkose lėšų negali pritraukti dėl per mažo investuotojų susidomėjimo, o rizikos kapitalo fondai įprastai nenori investuoti į listinguojamas įmones“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.
Energetikos bendrovės išlieka lyderės
Aktyviausiai prekiautų akcijų penketuko sudėtis nesikeitė nuo praėjusio ketvirčio – populiariausios akcijos vardą išlaikė estų atsinaujinančios energetikos įmonė „Enefit Green“. Tiesa, apyvarta jos akcijomis sudarė apie 18,2 mln. eurų ir per metus susitraukė trečdaliu, prie to prisidėjo ir reikšmingai susitraukę antrojo ketvirčio finansiniai rezultatai.
Dėl sumažėjusių elektros rinkos kainų „Enefit Green“ EBITDA krito 37 proc. iki 19 mln. eurų, o ketvirčio grynasis pelnas susitraukė net 93 proc. – nuo 16,9 mln. eurų iki 1,1 mln. eurų. Paskelbus rezultatus estų bendrovės akcijų kaina sumažėjo daugiau kaip 4 proc.
Lietuvos energetikos milžinė „Ignitis“ buvo antra aktyviausiai prekiauta akcija Baltijos biržose, nors jos apyvarta traukėsi dešimtadaliu, palyginti su laikotarpiu prieš metus, ir siekė apie 14,2 mln. eurų. Bendrovė, nepaisant sumažėjusių elektros kainų, parodė geresnius rezultatus nei jos konkurentė Estijoje – per antrą ketvirtį „Igničio“ EBITDA pasistiebė 9 proc. iki 104 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas išaugo 30 proc. ir sudarė 61 mln. eurų.
Itin gerais rezultatais investuotojus nustebinusi „Tallink“ išsiskyrė ir smarkiai išaugusia apyvarta, kuri praėjusį ketvirtį sudarė 13,7 mln. eurų ir kilstelėjo šią bendrovę į 3-ią pagal prekybos aktyvumą akcijos Baltijos biržose vietą.
Ketvirtoje ir penktoje aktyviausiai prekiautų akcijų vietose atsidūrė du bankai – LHV ir Šiaulių bankas. Apyvarta pirmojo banko akcijomis nežymiai padidėjo ir sudarė 12,7 mln. eurų. Tuo metu apyvarta Šiaulių banko akcijomis per metus smuko apie 40 proc. ir sudarė 10,8 mln. eurų. Beje, praėjusiais metais Šiaulių bankas buvo antra populiariausia „Nasdaq Baltic“ akcija.
Sumažėjusi Vilniaus biržos dalis
Bendrą „Nasdaq Baltic“ aktyvumą per pastaruosius tris mėnesius mažino susitraukusios apyvartos Vilniaus biržoje. Šioje biržoje apyvarta sumažėjo 24 proc. ir sudarė 35 mln. eurų. Tai lėmė ir sumažėjusį Vilniaus biržos „svorį“ bendroje Baltijos biržų apyvartoje nuo 39 proc. prieš metus iki 31 proc. šio rudens pradžioje.
Regiono lyderė Talino birža pasiekė 4 proc. aktyvumo augimą ir 73 mln. eurų apyvartą, kuri sudarė du trečdalius visos Baltijos biržų apyvartos.
Rygos biržoje jau antrą ketvirtį iš eilės stebimas padidėjęs investuotojų aktyvumas, joje prekybos akcijomis aktyvumas per pastarąjį ketvirtį padidėjo kone 2 kartus. Nepaisant to, Rygos biržos dalis išlieka simbolinė ir sudaro apie 3 proc. bendros „Nasdaq Baltic“ apyvartos.