Po to, kai vystytojams buvo palengvintos kai kuriuos paskolų grąžinimo sąlygos, valstybės kontroliuojami žiniasklaidos šaltiniai pranešė, kad rengiamas dar vienas pagalbos priemonių paketas. Europos ir JAV bendrovių akcijų kainos vakar šiek tiek pakilo („Stoxx Europe 600“ +0,16 proc., „S&P 500“ +0,25 procento). NASDAQ indekso vertė beveik nepakito (+0,06 proc.), smuktelėjus „Amazon“ (-2,04 proc.) ir „Tesla“ (-1,76 proc.) akcijų kainoms. Per pirmąjį 2023 m. pusmetį dėl dirbtinio intelekto bumo pakilęs beveik 39 proc., NASDAQ akcijų indeksas liepos pradžioje neįgauna aiškios krypties.
Jungtinės Karalystės Iždo kancleris J. Huntas informavo, kad devyni dideli šalyje veikiantys pensijų fondai sutiko iki 2030 m. investuoti 5 proc. savo turto į startuolius. Skaičiuojama, kad jei jų pavyzdžiu pasektų kiti pensijų fondai, kapitalo, prieinamo startuoliams suma, siektų 50 mlrd. svarų sterlingų. Šiandien bus paskelbta daug svarbių Jungtinės Karalystės darbo rinkos rodiklių. Prognozuojama, kad nedarbo lygis (3,8 proc.) išliko nepakitęs, o metinis atlyginimų augimo tempas padidėjo nuo 6,8 iki 6,9 procento.
Jungtinių Arabų Emyratų suverenios gerovės fondas ketina investuoti į Turkijos maisto gamybos, logistikos ir sveikatos infrastruktūrą 30 mlrd. JAV dolerių.
Penktadienį antrojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezoną pradės didieji JAV bankai – „JPMorgan“, „Citigroup“ ir „Wells Fargo“. Azijos akcijų biržose šįryt 9.15 val. Lietuvos laiku Honkongo „Hang Seng“ buvo pakilęs 1,35 proc., Kinijos „Shanghai Composite“ 0,37 proc., Pietų Korėjos KOSPI 1,51 procento.
Baltijos šalių biržose – vasariška prekyba. Didžiausią apyvartą vakar pasiekė Šiaulių bankas, kurio akcijų perleista už 718,1 tūkst. eurų, kaina pakilo 0,31 procento. Tarp bent 20 tūkst. prekybos apyvartą pasiekusių bendrovių didesnių, negu 1 proc. kainos pokyčių nepasitaikė. Jau pasibaigus prekybai, „Vilkyškių pieninė“ paskelbė, kad birželį, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, konsoliduotos pardavimų pajamos sumažėjo 18 proc. – iki 18,3 mln. eurų.