Remiantis preliminariais duomenimis, pramonės sektoriaus rodiklis siekė 50,4 punkto, paslaugų sektoriaus – 53,5 punkto (aukščiausias lygis nuo 2022 m. gegužės). Abiejų indeksų reikšmės buvo aukštesnės už „Bloomberg“ prognozių medianą (atitinkamai 49,0 ir 51,5 punkto). Euro zonos balandžio mėn. paslaugų sektoriaus PMI (56,6 punkto) irgi buvo geresnis, negu tikėtasi (54,5 punkto), bet pramonės sektoriaus rodiklis gerokai nuvylė lūkesčius (45,5 punkto, prognozė 48,0 punkto).
JAV akcijų biržose aiškios krypties penktadienį neatsirado („S&P 500“ +0,09 proc.), JAV vyriausybės 2 metų obligacijų pajamingumas padidėjo 4 baziniais punktais (iki 4,19 proc.) dėl geresnių, negu tikėtasi ekonominių duomenų. Pirmojo ketvirčio duomenis kol kas yra paskelbusios 87 iš „S&P 500“ indeksą sudarančių bendrovių. Iš jų 54 proc. viršijo pajamų prognozes, 76 proc. – pelno prognozes.
Azijos biržose šįryt 8.45 val. Lietuvos laiku Honkongo „Hang Seng“ buvo nukritęs 1,17 proc., Pietų Korėjos KOSPI -0,94 proc., nedideliais teigiamais pokyčiais išsiskyrė Japonijos NIKKEI (+0,07 proc.) ir Indijos „BSE 30“ (+0,08 procento).
Naujausi duomenys rodo, kad investiciniai fondai padidino savo trumpas pozicijas „S&P 500“ atžvilgiu iki rekordinio 1,29 mln. kontraktų lygio. „Bloomberg“ žiniomis, JAV paprašė Pietų Korėjos politinės vadovybės įtikinti „Samsung“ ir „SH Hynix“ nedidinti pardavimų Kinijoje, jeigu Kinijos valdžia neleistų šalies rinkoje veikti JAV „Micron“ kompanijai.
Baltijos šalių biržose savaitė baigėsi ramiai. OMXB indeksas pakilo 0,10 proc., akcijų kainos pokyčiais išsiskyrė „Apranga“ (+2,55 proc.) ir „Linas Agro“ (-3,09 procento). „Nordecon“ pranešė, kad akcininkų susirinkimui bus siūloma dividendų nemokėti (bendrovė 2022 m. patyrė 3,7 mln. eurų nuostolį). Trečiadienį pirmojo 2023 m. ketvirčio rezultatus paskelbs „Apranga“, „Harju Elekter“ ir „Telia Lietuva“.