„S&P 500“ vakar nukrito 0,71 proc. (daugiausiai nuo liepos 19 d.), smuktelėjo ir kiti pagrindiniai indeksai („Dow Jones“ -0,79 proc., NASDAQ -0,93 procento). „Home Depot“ akcijų kaina po lūkesčius nuvylusių rezultatų paskelbimo smigo žemyn 4,27 proc., „Facebook“ akcijos atpigo 2,21 proc., „Tesla“ – 2,98 procento. Gerokai smuktelėjo ir JAV listinguotų kiniškų bendrovių akcijų kainos („Alibaba“ -4,91 proc., „Baidu“ -2,86 proc.), Kinijos vyriausybės institucijoms toliau įvedinėjant naujas reguliacines priemones.
Vakar paskelbta, kad mažmeninė prekyba JAV liepą, palyginus su birželiu, smuktelėjo gerokai daugiau, negu tikėtasi (1,1 proc., prognozuota 0,3 procento). Pramonės produkcija pranoko lūkesčius – fiksuotas 0,9 proc., augimas (prognozė – 0,5 procento). FED vadovas J. Powell‘as įspėjo, kad pandemija tebekelia didelę riziką ekonomikai, ir nors centrinis bankas turi efektyvių priemonių paskatinti augimą, jų veiksmingumas turi ribas. JAV doleris euro atžvilgiu, išaugus paklausai saugiais laikomiems aktyvams, pabrango 0,58 proc. (iki 1,171 dolerio už eurą).
Naujosios Zelandijos centrinis bankas vakar nustebino investuotojus nepakeitęs 0,25 proc. bazinės palūkanų normos (manyta, kad ji bus didinama), motyvuodamas naujai įvestais suvaržymais dėl „Covid-19“ ir su tuo susijusia rizika ekonomikai.
Baltijos šalių indeksų kryptys išsiskyrė (OMXV -0,16 proc., OMXT +0,83 proc., OMXR -0,23 procento). Aktyviausiai prekiauta Šiaulių banko akcijomis – sudaryti 907 sandoriai už 945 tūkst. eurų, kaina nukrito 1,21 proc. (iki 0,735 euro už akciją). „LHV Group“ paskelbus apie atnaujintą 2021 m. finansinį planą, banko akcijos brango šeštą prekybos sesiją iš eilės (+3,30 proc., iki 36,05 euro už akciją).