FED vadovas pripažino, kad staigus palūkanų normų kėlimas „minkštą“ ekonomikos nusileidimą daro „dideliu iššūkiu“. Šiuo metu iš ateities sandorių skaičiuojama, kad iki 2023 metų FED palūkanas kels (žingsniu 0,25 proc.) dar 8 kartus iki 3,5 procento, nors dar prieš praeitos savaitės FED susitikimą buvo skaičiuojami 10 kėlimų (iki 4 procentų ribos).
Pastebimai pigo žaliavos - „Brent“ tipo nafta krito apie 4 procentus. JAV vyriausybės 10-ies metų obligacijų pajamingumas susitraukė 12 bazinių punktų (iki 3,15 procento), atitinkamai Vokietijos obligacijų pajamingumas traukėsi 14 bazinių punktų (iki 1,63 procento). Didžiąją prekybos sesiją buvę teigiamoje zonoje, JAV akcijų indeksai vis dėlto užsidarė pakritę: „S&P 500“ -0,13 proc., „Dow Jones“ -0,15 proc., „Nasdaq“ -0,15 procento.
Europos bendrovių akcijų „Stoxx Europe 600“ koregavosi kiek daugiau -0,7 procento. Azijos rinkos šįryt aiškios krypties neturėjo: Honkongo „Hang Seng“ kyla 1,9 proc., Pietų Korėjos KOSPI krenta 0,72 proc., Japonijos „Nikkei 225“ beveik nekito +0,07 procento.
OMXB indeksas smuktelėjo 0,84 procento, bendra biržų apyvarta siekė 1,4 mln eurų. Lietuvos biržoje išsiskyrė prekyba Šiaulių banku (-2,95 proc.) ir „Ignitis grupės“ (-0,44 proc.) akcijomis, jų perleista atitinkamai už 401 tūkst. ir 114 tūkst. eurų. Estijos biržoje daugiausiai perleista „Enefit Green“ (-0,1proc.) ir „LHV Group“ (-0,73 proc.), atitinkamai už 209 tūkst. ir 194 tūkst. eurų. Didžiausiu pokyčiu pagrindinėje Baltijos biržoje išsiskyrė „Tallinna Vesi“ -3,6 procento.