TAB taip pat pabrėžė, kad valdžios institucijos turi būti pasirengusios apsaugoti visuomenės tikėjimą finansų sistema.
Nors TAB pripažįsta bitkoino kūrėjų siekį sukurti alternatyvią mokėjimų sistemą be valdžios įsikišimo, „jis tapo burbulo, Ponzi piramidės ir stichinės nelaimės mišiniu“, pareiškė TAB vadovas Agustinas Carstensas.
Skaitydamas paskaitą, parengtą kartu su Vokietijos centriniu banku, jis pareiškė, kad valdžios institucijos turi būti akylos, nes kriptovaliutos gali sumažinti visuomenės tikėjimą finansų sistema. Tuo metu, kai pernai virtualios valiutos, ypač bitkoinas, sparčiai brango, daugumos šalių valdžia nieko nedarė. O kai kurios šalys ėmė taikyti „blockchain“ technologiją, kuri žada sumažinti finansinių operacijų sąnaudas.
Ir tik tuomet, kai bitkoino vertė smarkiai smuko, priežiūros institucijų požiūris tapo kritiškesnis. Kinija neseniai ėmėsi priemonių riboti prekyba virtualiomis valiutomis. Priemonių imasi ir Pietų Korėja, Rusija ir Indija.
Anot A. Carstenso, didžiulis kriptovaliutų kursų svyravimas mažina jų panaudojimo atsiskaitymui ir taupymui galimybes. Todėl daugiausia galimybių jos suteikia nusikaltėliams pinigus plauti.
„Jeigu vienintelis „verslas“ yra panaudoti jas neteisėtoms transakcijoms, tuomet centriniai bankai negali leisti šių valiutų žetonams remtis ta pačia institucine infrastruktūra, kuri aptarnauja visą finansų sistemą, ir nemokamai naudotis pasitikėjimu, kurį ji sukuria“, – sakė TAB vadovas.
Keli JAV ir britų bankai neseniai pranešė uždrausiantys klientams pirkti bitkoinų ir kitų virtualių valiutų atsiskaitant kredito kortelėmis.
A. Carstensas taip pat pareiškė, kad kol kas kriptovaliutos nekelia sisteminės grėsmės. „Bet jeigu valdžios institucijos nesiims prevencinių priemonių, kriptovaliutos gali dar labiau susipinti su pagrindine finansų sistema ir pradėti kelti grėsmę finansiniam stabilumui“, – sakė jis.