Akcijų rinka į 2014 metus įvirto taip, tarsi legendinis komikas Stanas Laurelis buvo pargriuvęs per slenkstį. Bandymai paaiškinti tokią nerangią pradžią nelabai vykę. Visai gali būti, kad rinka paprasčiausiai sunerimo dėl galimų JAV planų pataupyti – abejonių kelia JAV Federalinio rezervų banko (FED) svarstymai dėl galimybės mažinti obligacijų supirkimo apimtis. Tokioms prognozėms išsipildžius, Amerika galėtų džiaugtis aukštesnėmis palūkanomis, kurios, savo ruožtu, paragintų žmones apleisti augančias rinkas, ieškant didesnio pelno. Akivaizdu, jog šis bandymas įnešti daugiau aiškumo, neįvardija, kodėl „Tesco“ (ar bet kuris kita britų akcinį bendrovė), turėtų žlugti.
Dar vienas veiksnys, lemiantis situaciją, yra Kinija. Vargšė Kinija. Kiekvieną kartą kritus akcijų vertei, visi kaltindami pirštais rodo į ją. Tačiau J. Bartholomew nusiteikęs skeptiškai ir nemano, kad tikroji priežastis jau buvo įvardyta. Anot specialisto, toks variantas tikėtinas lygiai tiek pat, kaip ir scenarijus, jog Jungtinės Karalystės akcijų rinka surengė neblogą Kalėdų vakarėlį, tačiau pavėlavo laiku baigti linksmybes.
Su augančiomis rinkomis susiję apibendrinimai vis labiau netenka prasmės. Egzistuoja didelis skirtumas tarp Singapūro, kur pajamos vienam asmeniui yra didesnės nei Prancūzijoje, ir Argentinos, kurią slegia rimtos skolų problemos.
Kad ir kaip ten bebūtų, J. Bartholomew šiuo metu investuoja į mažiausiai žinomą augančią rinką, narsiai atmetančią bet kokias minėtojo JAV sprendimo mažinti obligacijų supirkimo apimtis grėsmes – Lietuvą. Nesunku įsivaizduoti nuostabos perkreiptus skaitytojų veidus, be žodžių klausiančius: „Dėl Dievo meilės, kodėl Lietuva?“. Tiesa ta, kad privatus investuotojas net negali prisiminti, kas konkrečiai jį paskatino iš naujo atrasti Lietuvą. Internete jis paprasčiausiai ieškojo bendrovių, kotiruojamų biržoje, ir rado kelias – stabiliai augančias ir įkainotas mažiau, nei tai būtų įmanoma Jungtinėje Karalystėje. Minėtosios bendrovės – gana jaunos, ir, kaip viliasi investuotojas, verslios bei iniciatyvios (juk dar visai neseniai regionas buvo komunistų valdžioje).
J. Bartholomew pasirinko dvi, kurios savo veiklą vykdo tarptautiniu lygmeniu. Viena bendrovė – pastatų priežiūra užsiimanti „City Service“, veikianti Rytų ir Centrinėje Europoje, įskaitant Ispaniją. Bendrovės akcijos kaina siekia 1,84 euro (6,35 Lt), o tai yra net šešis kartus daugiau planuojamo pajamingumo už akciją šiems metams. „City Service“ gana nedidelė, jos vertė rinkoje siekia 58 mln. eurų (200,26 mln. Lt). Antroji bendrovė – „Linas Agro“, kuri užsiima tarptautine prekyba žemės ūkio produkcija, prekių tiekimu žemės ūkio gamybai, žemės ūkio produktų gamyba bei perdirbimu, maisto produktų gamyba. Jos vertė rinkoje net dvigubai didesnė. Viena bendrovės akcija įkainuota 0,65 euro (2,24 Lt) – vėl gi šešis kartus daugiau nei tikėtasi. J. Bartholomew teigia jas pasirinkęs dėl dviejų konkrečių priežasčių: pirma, minėtosios bendrovės auga ir daro tai neblogu tempu, o antra – investuotojui paprasčiausiai buvo smagu.
Kokia gi situacija su Jungtinės Karalystės bendrovių akcijomis? Ar šiais metais jos brangs? J. Bartholomew viliasi, jog taip. Privatus investuotojas teigia pradedąs manyti, jog atsigavimas – dar įdomesnis ir svarbesnis procesas, nei kad žmonės gali pagalvoti. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, jog Jungtinėje Karalystėje (kalbant apie Didžiojo 7 (G7) valstybes) bus fiksuojamas antrasis pagal spartą augimas po JAV. Realybė gali būtų dar puikesnė nei prognozės. Pastebimi itin džiugūs pokyčiai – mažėja nedarbas. Panašūs džiuginantys pokyčiai prasidėjo Vokietijoje po vadinamųjų Hartzo reformų darbo rinkoje prieš beveik dešimt metų. Šios priemonės padėjo Vokietijai prisijaukini progresą, kuriuo šalis džiaugiasi nuo maždaug 2006 metų.
Panašiai ir Jungtinės Karalystės valdžia ėmėsi įgyvendinti svarbias reformas, kuriomis siekta priversti žmones ieškotis darbo. Taigi visai gali būti, jog britų ekonomika gali turėti mažesnį nedarbo lygį nei anksčiau - ir specialiai nestimuliuodama infliacijos. Jeigu taip, palūkanų normų didinti taip greitai, kaip yra prognozuojančių, nereikės. Akcijoms tai būtų labai gera žinia – gera žinia ir šalies ūkiui bei valstybės finansams.
Bėga metai ir nenumaldomai artėja 2015 metų parlamento rinkimai. Remiantis apklausomis, pirmauja leiboristai – jiems ir prognozuojama daugiausiai mandatų. Nors šis straipsnis ir ne apie politiką, politikos nuo ekonomikos atskirti praktiškai neįmanoma – ji gali lemti akcijų kainą. Panašu, jog šiandien leiboristai žymiai priešiškiau nusiteikę prieš verslą ir turtinguosius nei anksčiau. Tony Blairas ir Gordonas Brownas praktiškai visą laiką, praleistą valdžioje, pasisakė už 40 proc. dydžio mokesčius, o dabartinė leiboristų vadovybė reikalauja dar daugiau – net 50 proc. Partijos požiūris į bankus ir energetikos bendroves taip pat kelia nemenką nerimą. Jungtinės Karalystės liberaldemokratai norėtų mokesčio prabangiems būstams. Ši prieš verslą ir turtinguosius nukreipta iniciatyva valdžioje gali būti sušvelninta. Bet, kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau investuotojus kankina nerimas.
Nepaisant tikrai neblogų ekonomikos perspektyvų, gal ir visai vykusi mintis įsigyti ir užsienio bendrovių akcijų. Keista, tačiau galbūt atėjo toks metas, kai faktas, jog turite šiek tiek pinigų kadaise komunistams priklaususioje Lietuvoje ir Kinijoje, gali būti suvokiamas kaip savotiška apsauga nuo Jungtinėje Karalystėje vykstančios kovos prieš kapitalizmą.