Bazinė infliacija, kurią apskaičiuojant nevertinamos dažnai ar reikšmingai kintančios
kainos (maisto ir energijos išteklių), sausį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, pasistiebė 2,2 proc. – labiausiai nuo pat 2012 m. birželio.
Dar praėjusį pirmadienį rinkos dalyviai tikimybę, kad Federalinė rezervų sistema (FED) priims sprendimą vėl kelti palūkanų normą paskutiniame šių metų posėdyje gruodį, vertino mažiau negu 30 procentų. Penktadienį paskelbti duomenys buvo sutikti kaip geras argumentas, pagrindžiantis jau kuris laikas reiškiamą FED tikėjimą, jog infliacija ilguoju laikotarpiu sugrįš prie tikslinio (2 proc.) lygio), tad sprendimo tęsti pinigų politikos normalizavimą tikimybė kilstelėjo iki 44 procentų.
Šią savaitę FED pareigūnams netrūks galimybių rinkos dalyvių lūkesčiams suvaldyti – rytoj pinigų politikos tema kalbės FED viceprezidentas Stenlis Fišeris, ketvirtadienį – FED padalinių Sent Liuise ir San Franciske vadovai (Džeimsas Bulardas ir Džonas Viljamsas).
Nors smarkiai smuko paskelbus kainų informaciją, dienai baigiantis EUR/USD kursas vis dėlto sustiprėjo (dienos pokytis +0,21 proc. – iki 1,1130 JAV dolerio už eurą), o šįryt ir vėl juda žemyn (1 EUR: 1,1093 USD).
Sumenkus paklausai, JAV iždo obligacijų pajamingumas išaugo (šįryt 2, 5 ir 10 m. trukmės obligacijų siekia atitinkamai 0,754 proc., 1,244 proc. ir 1,764 proc.).
Pagrindiniams JAV akcijų indeksams penktadienį atsitiesti nepavyko (S&P 500 +0 proc., DOW JONES -0,13 proc., tik NASDAQ +0,38 proc.), tačiau kylančios ateities sandorių vertės žada šviesesnį pirmadienį.
Geresnės nuotaikos savaitę turėtų pradėti ir Senojo žemyno investuotojai (penktadienį EURO STOXX 50 -0,83 proc.). Iš Azijos šįryt sklinda optimizmas (Japonijos NIKKEI 225 +0,90 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE 09:35 Lietuvos laiku +2,35 proc.).
Nuo metų pradžios Didžiosios Britanijos svaras sterlingų euro atžvilgiu atpigęs beveik 6 proc. (šįryt 1 EUR: 0,782 GBP).
Pavykus įtikinti Europos Sąjungos (ES) lyderius suteikti Jungtinei Karalystei ypatingąjį statusą bendrijoje, šalies ministras pirmininkas Deividas Kameronas nedelsdamas pradėjo kampaniją, kuria sieks įtikinti britus birželio 23 dieną vyksiančiame referendume į klausimą „Ar Jungtinė Karalystė turėtų likti ES narė?“ atsakyti teigiamai.
Tačiau Jungtinės Karalystės premjerui tenka sudėtinga užduotis – dar iki paskelbiant kampaniją, priešininkų stovyklą pareiškė palaikantis Londono meras ir populiarus Konservatorių partijos politikas Borisas Džonsonas (Boris Johnson).
Kad neprisidės prie kampanijos, agituojančios už šalies išlikimą ES, paskelbė ir šeši ministrai. Baltijos šalių biržose aktyvumas išliko didesnis nei vidutiniškai (OMXV -0,29 proc., OMXR +0,32 proc., OMXT +0,65 procento). Apyvarta pasiekė 1,3 mln. eurų, kai vidutiniškai šiais metais ji sudaro apie 0,8 mln. eurų.
Šįkart daugiausiai dėmesio teko Estijos bendrovių akcijoms. Beveik pusė visos apyvartos buvo prekiaujant „Olympic Entertainment Group“ (+0,57 proc.) akcijomis, kur sudaryti du dideli tiesioginiai sandoriai. Taip pat investuotojų dėmesio netrūko „Silvano Fashion Group“ (0,00 proc.) ir „Tallink Grupp“ (+0,92 proc.) akcijoms.
Po prekybos „Silvano Fashion Group“ paskelbė ketvirtojo ketvirčio ir metinę veiklos ataskaitą. Pajamos ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo tik 2,5 proc. – iki 13,4 mln. eurų, o grynasis pelnas išaugo 2,8 karto – iki 2,5 mln. eurų. Per metus bendrovė gavo 65 mln. eurų pajamų arba 35,3 proc. mažiau, o grynojo pelno uždirbta 10,4 mln. eurų (0,28 euro vienai akcijai), t. y. 14,5 proc. daugiau nei užpernai.
Galima pagirti bendrovę, kuri efektyviai reaguoja į Rytų rinkų pokyčius mažindama savo kaštus, tiesa, išaugusiam pelnui reikšmingą įtaką turėjo Baltarusijos rublio devalvacija ir hiperinfliacinės apskaitos atšaukimas Baltarusijoje.
Investuotojus taip pat galėtų sudominti bendrovės dividendų potencialas. Jeigu būtų nuspręsta mokėti tokius pačius, kaip ir praėjusiais metais, dividendus (0,1 euro už akciją), jų pajamingumas galėtų siekti apie 8 proc. ir būtų vienas iš didžiausių, palyginti su kitomis Baltijos biržų bendrovėmis.