„Taigi Graikija vėl galės pati finansuoti savo poreikius, pritraukti investicijų ir gerokai sumažinti nedarbą. Tai yra atversti naują savo istorijos skyrių“, – pareiškė jis Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje.
Būsimą Graikijos klausimo svarstymą Eurogrupės posėdyje jis pavadino istoriniu momentu.
„Mes galutinai užversime šios krizės puslapį“, – pažadėjo Komisijos narys.
Anot jo, per aštuonerius metus Graikija gavo 273,7 mlrd. eurų tarptautinės finansinės pagalbos, iš jų 241,6 mlrd. eurų skyrė euro zonos valstybės narės.
Komisijos narys taip pat pažymėjo, kad mainais už šias lėšas Graikija įgyvendino „precedento neturinčią reformų bangą“ – iš viso 450 reformų. Šios reformos neretai buvo labai sudėtingos, tačiau jų rezultatai jau matomi, pareiškė P. Moscovici‘s, be kita ko, paminėjęs geresnę valstybės finansų būklę, finansinio stabilumo atkūrimą ir apmokestinimo sistemos modernizavimą.
Visgi Atėnams reikės siekti tolesnės pažangos tokiose srityse kaip socialinės apsaugos vystymas ir pensijų sistemos reforma, pažymėjo jis.
Komisijos narys taip pat atkreipė dėmesį į ekonominį atliktų darbų rezultatą: 2017 metais Graikijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 1,4 proc., tuo tarpu šiemet ūkio augimas, kaip prognozuojama, paspartės iki 1,8 proc., o 2019 metais – iki 2,3 procento.
„Graikija nuėjo ilgą kelią. Bet ar buvo išspręstos viso šalies problemos? Žinoma, kad ne. Kelerius metus teks toliau dėti pastangas“, – pareiškė P. Moscovici‘s ir priminė apie aukštą nedarbo ir skurdo lygį šalyje.
Skolų krizės pradžioje Graikijos biudžeto deficitas sudarė 15 proc. BVP ir buvo didžiausias Europoje, o dabar šalis yra pasiekusi biudžeto perteklių. Bendras Graikijos biudžeto perteklius pernai paūgėjo nuo 0,6 iki 0,8 proc. BVP. Pirminis perteklius sudarė 4,2 proc., nors tarptautiniai kreditoriai reikalavo kur kas mažesnio – tik 1,75 proc. BVP – santykio.
Ekonominiai rodikliai rodo, kad šalis sugrįžo į augimo kelią, tad atėjo laikas Graikijai tapti finansiškai nepriklausoma, mano P. Moscovici‘s.