Euro zoną sukrėtusi krizė privertė Europos Sąjungos (ES) finansų institucijas atsargiau skolinti, tad nieko nuostabaus, kad ekonomika liovėsi augusi.

Kapitalo rinkų sąjunga – vienas ambicingiausių Jeano Claude Junckerio vadovaujamos EK finansinis projektas – skirtas paversti Europą atsparesnę finansiniam stresui ir bankų bėdoms. Siūlymas pateiktas po kelis mėnesius trukusių finansų sektoriaus konsultacijų ir diskusijų.

Kapitalo rinkų sąjunga taps „bendrų Europos Komisijos pastangų paskatinti naujų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą pagrindu“, trečiadienį pristatydamas ambicingą planą pareiškė už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas ES Komisijos narys Jonathanas Hillas.

Nors ES ekonomika dydžiu praktiškai nenusileidžia JAV, šiuo metu JAV kapitalo rinkos savo kolegas ES kaip reikiant lenkia. JAV rizikos kapitalo rinka yra net penkis kartus didesnė nei Europos, o JAV vertybinių popierių rinka yra net dvigubai didesnė nei ES.

„Startuoliai, kuriems būtinos lėšos, neturėtų būti verčiami kreiptis į JAV, todėl ši iniciatyva tikrai daug žadanti, įskaitant ir pokyčius įstatymų bazėje, siekiant, kad Europos rizikos kapitalo rinka klestėtų“, – teigia J. Hillas.

Itin svarbus ir Londono finansų centro – Sičio – balsas, kuris nenorėtų, kad Jungtinė Karalystė svarstytų galimybę pasitraukti iš Europos Sąjungos. Šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas 2017 metais pažadėjo surengti referendumą šiuo klausimu.

Laisvė trilijonams

Kapitalų rinkų suvienijimas – dar vienas svarbus žingsnis integruojanti ES valstybių narių ūkius Vakarų ir Vidurio Europai ir toliau nesutariant dėl pabėgėlių krizės sprendimo būdų bei Katalonijos siekio atsiskirti nuo Ispanijos.

Itin sudėtingas ir kruopščiai parengtas planas gali tapti kardinaliausiu Europos verslo praktikos pasikeitimu nuo pat euro įvedimo 1999 metais.

Didžiausia viltis – lėšų investicijoms ir infrastruktūros projektams išlaisvinimas. EK skaičiavimais, pavyzdžiui, iš daugiau nei 9 trln. eurų, kuriuos draudimo kompanijos investavo Europoje, tokiems infrastruktūros projektams kaip telekomunikacijų tinklai ar keliai tenka net mažiau nei 0,25 proc.

Sušvelninus kapitalo mokesčius infrastruktūrai, palengvinus investicijų kitose šalyje schemas gyvybės draudikams ir pensijų fondams, supaprastinus pensijų mechanizmus, pateikus naujų iniciatyvų rizikos kapitalo fondams ir peržvelgus finansinio reguliavimo tvarką, padėsiančią užtikrinti, kad investicijoms nekaišiojama pagalių į ratus, bus pasiektas užsibrėžtas tikslas – tarptautinis investavimas ir jo paslaugos taps paprastesnės ir pigesnės.

Kai kurie naujojo plano aspektai, pavyzdžiui, nauji papildomi reikalavimai draudikams investuoti į infrastruktūros projektus, gali įsigalėti jau šių metų pabaigoje – jeigu tik valstybiniai skolintojai ar Europos Parlamentas tam neprieštaraus.

Kiti pasiūlymai, tokie kaip Europos nemokumo taisyklių suvienodinimas, siekiant palengvinti gyvenimą tarptautiniams investuotojams, realybe gal virsti tik po kelerių metų.

Anonimiški investuotojai

„Kapitalo rinkų sąjungai įkurti reikalingos tvarios ilgalaikės pastangos. Šiuo metu esame kelio pradžioje ir ketiname ryžtingai apeiti visus kliuvinius“, – tvirtina už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas ES Komisijos narys J. Hillas.

„Europai reikia būtent tokios veiksmų strategijos. Tikiuosi, kad EK pavyks įgyvendinti šį ambicingą planą, ir vieningos Europos kapitalo rinkų sąjungos projektas virs realybe. Mūsų bankai pasirengę atlikti jiems skirtą užduotį“, – optimistiškai kalba Europos bankų federacijos vadovas Wimas Mijsas.

Skeptiškiau nusiteikusios finansų priežiūros institucijos ir centro bei kairės politikai nerimauja, kad po pasaulinės finansų krizės priimtos priemonės vėliau nebus tokios aktualios. Be to, kritikai sako, kad naujame plane be reikalo per didelis dėmesys skiriamas rizikingesnėms investicijoms, pavyzdžiui, rizikos kapitalui.

„Amatininkui iš Vokietijos, žemės ūkio bendrovei iš Ispanijos ar kelionių bendrovei iš Graikijos būtini pakankamai kapitalizuoti vietos bankai, galintys jiems suteikti saugų ilgalaikį finansavimą, kuo anonimiškas tik į ketvirčio rezultatus orientuotas investuotojas tikrai nėra suinteresuotas“, – teigia Žaliųjų partijos finansų ekspertas Vokietijos parlamente Gerhardas Schickas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (76)