„Sakyti, kad mes konservatyvūs, jokiu būdu negalima. Esame prie tų drąsiausių centrinių bankų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris aiškinasi centrinio banko investavimo reikalus, teigė T. Garbaravičius.
„Riziką didiname, bet palaipsniui. Pagal rizikos apetitą mus galima lyginti su konservatyviais pensijų fondais“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, LB yra investavęs į visas turto klases.
„Vienintelė sritis, kur neinvestuojame – besivystančių rinkų obligacijos“, – teigė T. Garbaravičius.
„Mūsų pasirinktas portfelis yra (...) nerizikingas, bet grąžos požiūriu maksimaliai leidžia išgauti didžiausią galimą tikėtis grąžą investuojant į skirtingas turto klases“, – pridūrė LB valdybos narys.
T. Garbaravičius paneigė, kad iš Baltijos šalių Lietuvos aukso atsargos yra mažiausios, kaip įtarė „valstietis“ Viktoras Rinkevičius.
„Matuojant tonomis, mūsų (aukso atsargos – BNS) tikrai ne mažiausios, o kiek jo tenka gyventojui, neturiu skaičiavimų“, – teigė LB atstovas.
T. Garbaravičius abejoja, ar LB didins aukso atsargas, kurias jis trumpam laikui skolina patikimoms šalims.
„Geriau pagalvosime apie kitas patikimas valiutas, pavyzdžiui, Kanados dolerį“, – teigė jis.
LB dabar valdo maždaug 5 mlrd. eurų vertės turtą.
T. Garbaravičius pabrėžė, kad per pastaruosius trejus metus LB investavo pelningai, nuostolingi buvo tik 2017 metai.
Lietuvos bankas 2018 metais iš finansinio turto (užsienio atsargų) investicijų uždirbo 35,1 mln. eurų, tuo metu 2017 metais dėl JAV dolerio kurso euro atžvilgiu nuosmukio patirta 29,8 mln. eurų nuostolių. 2016 metais iš investicijų gauta 48 mln. eurų.
Bankas 2018 metais uždirbo 33,61 mln. eurų audituoto grynojo pelno (5,2 proc. daugiau nei 2017 metais), iš jo 12,7 mln. eurų pervedė į valstybės biudžetą.
Iš 2014 metų pelno į valstybės biudžetą pervesta 7,54 mln. eurų, iš 2015 metų – 10,44 mln. eurų, iš 2016 metų – 11,51 mln. eurų, iš 2017 metų – 11,17 mln. eurų.