A. Rumskas teigia, kad, net jei sutartyje nenumatomas draudimas, investuodamas žmogus iš esmės sprendžia draudiminę problemą – kas atsitiks, jei gyvensiu ilgiau – iš ko gyvensiu? Investicinis gyvybės draudimas, anot finansų direktoriaus, tinka praktiškai bet kam: „Dabar jau sunku suvokti, kur yra draudimo, o kur investavimo sutartis. Draudimo ir investavimo proporcijos svyruoja nuo 0 iki 100 procentų.“
Elementari higiena
„SEB VB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė investuotojams į investicinį gyvybės draudimą siūlo žiūrėti kaip į elementarią higieną: „Draudimas, kaip ir asmeninė higiena, investuotojams turėtų būti pradžių pradžia. Visada atrodo, kad Tau nieko neatsitiks, bet atsitinka. Todėl turi žinoti, kaip bus išspręsti Tavo finansai atsitikus nelaimei. Elementari tiesa, kad investuotojai pirmiausia turi galvoti apie rizikas. Bet reikia suprasti, kad iš pradžių svarbiausia pasirūpinti savo žmogiškosiomis rizikomis, ir tik kitame etape – koncentruotis į investavimą.“
Generalinė direktorė tvirtina, kad sveikatos ir gyvybės rizikomis investuotojui patogiausia ir pigiausia pasirūpinti investuojant į investicinį gyvybės draudimą. Mokesčius mokantiems investuotojams investicinis gyvybės draudimas esąs geriausias produktas ir mokestine prasme. „Besinaudodamas produktu taupai ateičiai, gauni draudimą ir dar pasinaudoji valstybės suteikiama lengvata“, – sako B. Kamumtavičienė.
Esminiai privalumai
Draudimo bendrovės „Sampo Life Lietuva“ generalinis direktorius Rytis Ambrazevičius akcentuoja šiuos pagrindinius investicinio gyvybės draudimo privalumus investuotojui:
- Galimybė pasinaudoti mokesčių lengvata;
- Paprastai platesnis investicinių kryčių pasirinkimas;
- Nėra (arba labai mažos) investicinių krypčių keitimo išlaidos;
- Didelės gyvybės draudimo bendrovės galimybės vienos sutarties rėmuose siūlyti įvairius investavimo produktus;
- Pigesnis gyvybės draudimas;
- Saugumas: gyvybės draudimo bendroves ir fondus, į kuriuos jos investuoja kontroliuoja dvi institucijos: Draudimo priežiūros tarnyba ir Vertybinių popierių komisija;
- Investavimui ar pinigų atsiėmimui nereikalingas sutuoktinio sutikimas.;
- Viena sutartis draudimui ir investavimui.
Pasak R. Ambrazevičius, žmonėms, periodiškai investuojantiems nedideles pinigų sumas ir taip kaupiantiems lėšas ateičiai, draudimo bendrovės paprastai siūlo vieną sutartį, kurioje rekomenduoja tiek kaupti, tiek draustis.
Viena sutartis, pasak „Sampo Life Lietuva“ direktoriaus, šiuos abu produktus atpigina – mokamas tik vienas (sutarties administravimo) mokestis. Iš valstybės galima atsiimti ne tik dalį investuotų pinigų, bet ir dalį už draudimą sumokėtų pinigų. Šiuos iš valstybės atgautus pinigus galima vėl investuoti arba įsivaizduoti, kad jie apmoka Jūsų draudimą – tokiu būdu valstybės paramos dažnai užtenka pilnai padengti draudimo išlaidas. Bendra draudimo ir investavimo sutartis draudimo bendrovei leidžia atpiginti patį draudimą. Be to, kai kurias draudimines apsaugas, tokias, kaip neįgalumas ar kritinių ligų draudimas, bendrovės dažnai siūlo tik besirenkantiems investicinį gyvybės draudimą.
Dvi sutartys geriau?
Nors dauguma gyvybės draudimo bendrovių periodiniam investavimui siūlo sudaryti vieną sutartį ir draudimui, ir investavimui, „Hansa gyvybės draudimas“ nuo 2007 m. spalio pabaigos užėmė kitokią poziciją. Įmonės direktorius Mindaugas Jusius teigia, jog nuo šiol savo klientams siūlo produktus, pritaikytus specialiems poreikiams: norintiems draustis siūlo atskirą rizikinio draudimo sutartį, o norintiems investuoti – supaprastintą investicinio gyvybės draudimo variantą, kuriame draudiminė apsauga nenumatyta.
M. Jusius, kaip ir kolegos, tvirtina, kad yra daug žmonių, kurie nori ir draustis, ir investuoti, tačiau jis tokiam klientui rekomenduoja sudaryti dvi sutartis. „Jei siekiate apsaugoti save arba artimuosius, rekomenduojame sudaryti rizikinio draudimo sutartį ir nesitikėti nieko sukaupti, pasibaigus sutarties terminui. Įvertinkite, kiek per mėnesį Jums kainuos draudimo apsaugos, ir galėsite lengviau pasirinkti tinkamiausią variantą. Jei norite investuoti – skirkite visas savo lėšas investavimui, tačiau nesitikėkite papildomų draudimo išmokų, įvykus nelaimingam atsitikimui.“
M. Jusius tiki, kad produktų skaidrumas ir galimybė palyginti paslaugų kainas atperka hipotetinį, anot jo, sutaupymą, jeigu draudžiatės ir investuojate vienoje sutartyje. „Sudaryti dvi sutartis apsimoka labiau nei vieną“, – kitaip nei daugelis kolegų tvirtina „Hansa gyvybės draudimo“ direktorius.
Dažniausi nusiskundimai
M. Jusius teigia, kad geriausia argumentacija, kodėl atskirai draustis geriau ir kam reikalinga atskira sutartis investavimui, – klientų klausimai ir nusiskundimai.
„Dažniausia klientai skundžiasi, jog, atsitikus draudiminiam įvykiui (pavyzdžiui, lūžus rankai), jis tegauna kelis šimtus litų, nors tikėjosi žymiai daugiau. Šie žmonės, kaip taisyklė, didesnę dalį įmokos skyrė lėšų kaupimui, pasirinkdami minimalias draudimo apsaugas. Kita klientai, po poros metų pasižiūrėję į sukauptą sumą, klausia, kodėl jų sukaupta suma tokia nedidelė. Šie žmonės sudarydami sutartis pasirinko daug draudimo apsaugų - jos „suvalgė“ didžiąją dalį įmokų.
Žmonėms, sudarantiems vieną sutartį ir investavimui, ir draudimo apsaugoms, labai sunku suprasti, kiek ir už ką jie sumoka mokesčių draudimo bendrovei“, – tvirtina M. Jusius, rekomenduojantis investavimui naudoti pigesnius investicinio gyvybės draudimo produktus – be draudimo apsaugų. O už atgautus iš valstybės mokesčių lengvatos pinigus, jei reikia, įsigyti atskirą rizikinį gyvybės draudimą.
Vienareikšmiško atsakymo nėra
Draudimo priežiūros komisijos narė Irmina Judickaitė sako, kad ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, nėra rastas aiškus atsakymas, kas geriau – viena sutartis, ar kelios. „Tarptautiniai ekspertai pasidalinę į dvi panašaus dydžio stovyklas ir diskutuoja, kas geriau: pirkti atskirus produktus (tada tikrai aišku, už ką moki, aiški kainodara), ar produktą, apimantį ir draudimą, ir kaupimą, ir nelaimingus atsitikimus bei kritines ligas ir t.t. Tada daugelio paslaugų susiejimas leidžia taikyti įvairias nuolaidas“, – tvirtina I. Judickaitė.
Mokesčių lengvata
Lengvatos esmę „SEB VB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė apibūdina taip: „Valstybė sako, kad jei iki 25 proc. savo metinių pajamų skirsite ilgalaikiam taupymui (mažiausiai dešimčiai metų) pasinaudodami investiciniu gyvybės draudimu, nuo šių pinigų neskaičiuosime pajamų mokesčio. Tačiau kadangi Jūs šiuos mokesčius jau esate sumokėję, reikia valstybei deklaruoti, kad taupote, ir valstybė Jums grąžins šiuos anksčiau sumokėtus mokesčius. Gautus pinigus galėsite naudoti kaip tinkami – šeimos poreikiams ar vėl investuoti.
Jei visos Jūsų pajamos – „sodrinė“ alga, atgausite 27 proc. (toks pajamų mokestis). Jei dirbate pagal autorines sutartis ar gaunate dividendus – atgausite 15 proc. (toks pajamų mokestis). Dažniausiai tam, kad sužinotumėte, kokį procentą nuo įmokų atgausite, tenka suskaičiuoti, kiek per metus sumokate vienokių ar kitokių pajamų mokesčių ir išvesti jų dydžio vidurkį.“
Panašiai valstybė remia ir kitas prioritetines sritis: grąžina dalį mokesčių už III pakopos pensijų fondus, mokesčius už studijas, kompiuterio įsigijimą ir būsto paskolų palūkanas.
Kiek pinigų gausiu?
Tarkime, kad „į rankas“ gaunate 2000 Lt normalią „sodrinę“ algą. Neapmokestinamasis minimumas nuo 2007 m. liepos 1 d. yra 320 Lt. Mokesčius sumokėjote nuo 1680 Lt. Ketvirtadalį šios sumos (420 Lt) valstybė siūlo taupyti – šiuo atveju įmokėti investicinio gyvybės draudimo įmoką.
Tačiau, įvertinę savo galimybes, šitaip taupyti kas mėnesį nusprendžiate tik 200 Lt (tokia yra Jūsų mėnesinė įmoka draudimo bendrovei). Per metus sumokate 2400 Lt (200 Lt x 12) draudimo įmokų. Valstybė Jums kitų metų pradžioje grąžins (perves į Jūsų deklaracijoje nurodytą sąskaitą) 648 Lt (27 proc. nuo 2400 Lt) sumokėto pajamų mokesčio.
Papildomi įnašai lengvatai išnaudoti
„Jei žmogus metų pabaigoje susiskaičiavęs mato, jog pilnai neišnaudoja mokesčių lengvatos, gali apsiskaičiuoti sumą, kurią jam dar reikia įmokėti, kad pasinaudotų visa įmanoma lengvata. Nemanau, kad taip valstybė apgaunama – žmogus laikosi rekomendacijos ir skiria šią sumą ilgalaikiam taupymui“, – teigia Draudimo priežiūros komisijos narė Irmina Judickaitė.
Pratesiant pavyzdį ir teigiant, kad investicinis gyvybės draudimas – vienintelis produktas, už kurį šiemet galite atgauti sumokėtus mokesčius, galima suskaičiuoti, kiek pinigų dar reikia investuoti, norint iš valstybės atgauti visus galimus pinigus.
Valstybė kas mėnesį Jums rekomendavo taupyti iki 420 Lt (žr. pastraipą aukščiau). Jūs pasirinkote mėnesinę įmoka – 200 Lt. Vadinasi, metų pabaigoje investicinio gyvybės draudimo pagalba galite papildomai investuoti 2640 Lt (420 Lt – 200 Lt = 220 Lt x 12 mėnesių).
Nuo šios gruodį įneštos papildomos įmokos valstybė kitų metų pradžioje Jums grąžins 712,8 Lt (27 proc. nuo 2640 Lt). Iš viso iš valstybės atgausite 1360,8 Lt sumokėto pajamų mokesčio (648 Lt už mėnesines draudimo ir 712,8 Lt už papildomą įmoką metų pabaigoje).
Pigus investavimo krypčių keitimas
Nemokamas ar labai pigus draudimo krypčių keitimas – vienas iš svariausių gyvybės draudimo bendrovių argumentų, kodėl investuotojams verta rinktis jų produktą. „Ar verta turėti instrumentą, leidžiantį „vaikščioti“ tarp rinkų, tarp atskirų turto klasių mokant labai mažus mokesčius arba visai jų nemokant?“, – investuotojų klausia „Sampo Life Lietuva“ direktorius Rytis Amrazevičius. Jis tvirtina, kad šiuo metu rinkoje joks kitas produktas investuotojams nesuteikia tokios veiksmų laisvės.
„Jei investuojate tiesiogiai investiciniuose fonduose ir rinkoms krentant norite pereiti į konservatyvų obligacijų fondą, kiekvienas toks pakeitimas kainuos mažiausiai ~ 2 proc. naujai pasirinkto fondo pirkimo mokestį, galbūt teks susimokėti rizikingo fondo išėjimo mokestį, jei toks yra, o jei parduodate fondą, kurį įsigijote mažiau nei prieš metus, nuo pelno dar turėsite sumokėti 15 proc. valstybei. Investuodami į tuos pačius fondus per investicinį gyvybės draudimą šį pakeitimą galėtumėte padaryti nemokamai“, – tvirtina R. Ambrazevičius.
Kodėl nemokamai?
„Hansa gyvybės draudimo“ direktorius M. Jusius sako, kad jų bendrovėje kryptis nemokamai galima keisti todėl, kad draudimo įmonė investuoja savo lėšas į visas siūlomas kryptis.
„Pavyzdžiui, jei klientas nori investuoti į Hansa Rusijos fondą, kad būtų greičiau, jam perduodame savo įmonės turimus šio fondo vienetus. Dienos pabaigoje įmonė peržiūri ir papildo savo investicinį portfelį. Jei klientas po savaitės Hansa Rusijos kryptį nori pakeisti į Azijos fondo kryptį, bendrovė perima Rusijos fondo vienetus į savo portfelį ir iš jo perduoda klientui Azijos fondo vienetus. Operacija klientui nieko nekainuoja. Bendrovė turi apskaityti tokias operacijas, bet nėra papildomų kaštų, todėl išlaidas bendrovė pasidengia iš turto valdymo mokesčio“, – aiškina M. Jusius.
VIP, Mano kapitalas, Investicinių fondų portfelis
Taip vadinami produktai, kai sudaroma atskira draudimo sutartis su vienkartine įmoka. Minimali investuojama suma šiuose produktuose prasideda nuo kelių tūkstančių. Investicinių krypčių sąrašas – maksimaliai platus.
M. Jusius, „Hansa gyvybės draudimo“ direktorius, teigia, kad tokie produktai skirti tiems, kurie nori patys aktyviai valdyti fondus, planuoja keisti kryptis, parduoti – pirkti. Investavimo krypčių keitimas paprastai nieko nekainuoja, nuo uždirbto investicinio pelno nereikia mokėti mokesčių nei bendrovei, nei valstybei. Pastebima, jog vis daugiau žmonių aktyviai prekiauja ne tik akcijomis, bet ir fondais. M. Jusius mano, kad viena iš geriausių šių produktų savybių – jis idealiai tinka norintiems išmokti investuoti - pamokos tada kainuos mažiau, nes nėra papildomų išlaidų už krypčių keitimus.“
M. Jusius sako, kad iš esmės fondų fondams vadovaujantys valdytojai daro tą patį, ką ir tokių produktų klientai – prekiauja fondais. Čia žmonės gali patys rinktis fondus, kurie atrodo geresni. Tokių žmonių daug, ir šis produktas, anot įmonės direktoriaus, gerai tenkina jų poreikį.
Paprastai nesinaudoja lengvata
Jei investuotojai, sudarę vienkartinių įmokų sutartis, nesinaudoja mokesčių lengvata, jie valstybei nemoka visiškai jokių mokesčių. T.y., net jei sutartis nutraukiama po pusmečio, o investuotojas uždirbo nemažai pelno – valstybei nieko nereikės mokėti.
Nors teoriškai sudarius tokią sutartį galima naudotis mokesčių lengvata, M. Jusius nerekomenduoja to daryti.
„Susigrąžinti iš valstybės galima ne didesnę kaip 25 proc. sumokėto pajamų mokesčio sumą. Kai investuojamos didelės vienkartinės įmokos, norint efektyviai išnaudoti lengvatą atlyginimas turėtų būti labai didelis. Svarbu nepamiršti, kad, jei nors kartą ir tik dalinai pasinaudosite lengvata, nutraukus sutartį bus apmokestinama visa įmokų suma. Ir jei nors kartą pasinaudosite lengvata, lėšas turėsite investuoti bent jau 10 metų“, – tvirtina M. Jusius.
Daugiau apie investicinį gyvybės draudimą – žurnale „Investuok“.