Investavimu A. Balaišis užsidegė 1995–1996 m. studijuodamas magistrantūroje JAV Notrdamo universitete, kuris garsėjo stipria investavimo programa. Jam dėstė ir profesorius, garsus investavimo vadovėlių autorius Frankas K. Reilly. Audrius lankė du jo kursus – investicijų analizės ir praktinį kursą: tada 20 geriausių studentų valdė 0,5 mln. JAV dolerių universiteto dotacijų fondo lėšų.
„Bakalaurai rudenį investavo pinigus, o mes pavasarį turėjome komandose ir individualiai įvertinti jų sprendimus, kiekvieną akciją išanalizuoti ir rekomenduoti: laikyti ar parduoti akcijas ir ką perkame vietoj to. Aš analizavau gynybos pramonės įmonę „Lockheed Martin“, bet klasė jos nepatvirtino, tad nenusipirkome. Seku šią įmonę iki šiol – būtų buvusi gera grąža“, – savo pasakojimą žurnalui „Investuok“ A. Balaišis pradeda nuo malonių prisiminimų iš studijų metų.
Labiausiai jis vertina tai, kad JAV teorija iškart buvo susiejama su praktika – tai suteikė motyvacijos ir energijos veikti. Studijos vyko ne tik universiteto patalpose – A. Balaišis su kursiokais skrido į Čikagą, Bostoną, susitiko su didžiausių JAV fondų („Fidelity“ ir kt.) valdytojais.
„Vienas svarbiausių kursų buvo etika. Žiūrėjome filmus, skaitėme knygas, pagal tai sprendėme dilemas. Nes investuojant vienas svarbiausių dalykų yra pasitikėjimas, jį reikia susikurti, ir čia etikos principai – be galo svarbūs“, – sako A. Balaišis.
Apskritai jis sako patyręs nemažą šoką, susipažinęs su JAV įmonių darbo etika, disciplina ir tempais.
„Gerose JAV verslo mokyklose rengiama realiam gyvenimui: ten niekas žodžių nešvelnina, klausimai sprendžiami greitai. Žmonės – draugiški, nuoširdūs, kartu reiklūs, principingi, nedaro nuolaidų. Tai matosi ir dabar lyginant Amerikos ir Europos tempus versle. Studijuodamas JAV aš iš arti pamačiau tą piktą, agresyvią konkurenciją, ten nėra „palauk“, jeigu miegosi, tai ir pramiegosi. Ten reikia alkūnėmis prasistumdyti, jeigu nori, kad tave išgirstų, pamatytų, atsižvelgtų. Jeigu nesi konkurencingas ir nekovoji, tai tavo idėjos, gal ir labai geros, yra nieko vertos, jeigu jų niekas negirdi. Vietoj to girdi ir mato kitus. Būti kukliam – neamerikietiškas principas“, – pasakoja A. Balaišis ir prisipažįsta, kad pats iki šiol yra per daug kuklus.
Kelionė Lietuvoje iki „Prudentis“
Iš JAV Audrius grįžo užsivedęs ir iškart ieškojo, kur įgytas žinias pritaikyti Lietuvoje. Taip prisijungė prie „Balticum Management“ komandos, kurios pagrindinė paskirtis buvo valdyti norvegų investicijas. Audrius su kolegomis turėjo ir finansų maklerių licenciją, prekiavo akcijomis, valdė portfelius (kai kurie asmenys iki šiol yra jo klientai), specializavosi analizuodamas Lietuvos įmones.
„Analizavau visas alaus įmones: susitikau su įmonių vadovais, lankiausi gamyklose. Mačiau, kaip „Kalnapilyje“ jau buvo padarytos kapitalinės investicijos, įdiegtos technologijos, o Vilniaus „Taure“ valytojos su skudurais lipo į statines jų valyti“, – epizodą prisimena 3 metus „Balticum Management“ dirbęs A. Balaišis. Čia prasidėjo ir jo asmeninio investavimo kelionė – į alaus, telekomo, bankų akcijas nukreipdavo beveik visas jauno žmogaus pajamas.
Kitus 3 metus jis dirbo „Lietuvos draudimo“ Investicijų skyriaus viršininku, valdė didžiausius savo karjeroje pinigus – 100 mln. eurų.
„Čia portfelis jau buvo kitoks, didžiąją jo dalį sudarė obligacijos. Buvo įdomus metas: telekomo burbulo sprogimas, įvairios krizės, palūkanos gana aukštos. Tada buvo ir trumpalaikės, ir vidutinio laikotarpio, ir ilgalaikės obligacijos. Galėjau labai aktyviai valdyti obligacijų portfelio viduje, nes ilgalaikių obligacijų pajamingumas buvo didelis, o trumpalaikių – gerokai mažesnis. Todėl viduje valdėme taip: perki ilgesnio laikotarpio obligacijas ir uždirbi ne tik iš to, kad palaikai jas 1–2 metus, bet ir iš to, kad palūkanų normos nukrenta. Todėl mūsų efektyvus pajamingumas buvo kur kas didesnis negu pajamingumas, už kurį pirkome obligacijas“, – žongliravimo įdomumą prisimena A. Balaišis.
„Lietuvos draudime“ Audrius prižiūrėjo ir nekilnojamojo turto (NT) portfelį, strategavo tarp gyvybės ir ne gyvybės draudimo sričių – kaip įdarbinti čia sukauptus pinigus?
„Įdomiausia man buvo tai, kad aš dirbau kaip rizikos valdytojas – kaip tą draudimo įmonės portfelį sukonstruoti, kad pinigai ir dirbtų, ir būtų likvidūs“, – prisimena Audrius, „Lietuvos draudimą“ palikęs po „Codan“ privatizacijos.
Paskui kurį laiką konsultavo klientus įmonėje „Hermis finansai“, kur tekdavo kūrybingai spręsti įvairias nestandartines situacijas. Netrukus ėmė vadovauti „Orion Securities“ (tuo metu „Baltijos vertybiniai popieriai“). Šalia finansų maklerių veiklos Audrius pradėjo ir turto valdymo veiklą, įsteigęs seserinę įmonę „BVP investicijų valdymas“. Vėliau ją su iš Berlyno parsiviliotu partneriu Gediminu Būda įsigijo iš norvegų „Orion“ savininkų ir taip gimė „Prudentis“.
Krizės pamokos suformavo dabartinę strategiją
Audrius juokiasi, kad 2006 m. pradėję „Prudentis“ veiklą iškart gavo per galvą – vieną didžiausių šimtmečio krizių. Iš to laikotarpio pasiėmė vertingiausias pamokas, jos paskatino išsigryninti veiklos strategiją.
„Pirma pamoka. Pradžioje mes kelerius metus dirbome kombinuotai: investavome ir į obligacijas, ir į akcijas, ir į trečiųjų šalių produktus, darėme turto alokaciją į įvairius pramonės sektorius, geografinius regionus – portfeliuose buvo visko, ką dabar bando daryti kai kurie „šeimos biurai“. Mes per kelerius metus pamatėme, kad tai neveikia“, – prisimena „Prudentis“ vadovas.
„Neveikia dėl to, kad investavimas į svetimus produktus, remiantis idėja, kad geografinis regionas arba pramonės sektorius yra geras, arba tema yra gera, veikia tik tada, jeigu įeini į tą regioną, sektorių, temą pačioje pradžioje, kai burbulas kyla. O jeigu įeini vėliau, gali stipriai nudegti. Nuolat ir sistemiškai nuspėti, iš kur į kur tau reikia šokinėti, remiantis mūsų nuomone ir patirtimi, yra neįmanoma“, – svarbią išvadą pasidarė A. Balaišis.
Jis nesutiko žmonių, kuriems pavyksta tai nuspėti, išskyrus kelis didžiulių rizikos draudimo fondų valdytojus Amerikoje, tokius kaip Stanley Druckenmilleris.
„Mes pamatėme, kad remtis makroekonominiais duomenimis yra beprasmiška, nes jie yra nemokami, visi juos žino, ir kad tu žinosi, kokia bus infliacija, tau visiškai nepadeda uždirbti. Tada visi būtų labai turtingi: makroekonomistas paprognozavo, tu paklausei ir jau žinai, ką daryti su savo investicijomis. Tai nesąmonė, finansų rinkos taip neveikia“, – sako A. Balaišis ir atkreipia dėmesį į tai, kad makroekonomistai nerizikuoja savo arba klientų pinigais.
Krizės laikotarpiu jis įsitikino, kad investuojant ir mokymasis vyksta, ir klaidos daromos visą gyvenimą.
„Jeigu veiktų formulės, buki principai, kuriuos visi gali pakartoti, tai visuomenėje visi būtume turtingi. Nereiktų ir žurnalo „Investuok“. Atvirkščiai, investuojant visąlaik yra dinamika, turi mokytis ir tobulėti, būti žingsniu priekyje nei tavo konkurentai“, – kalba A. Balaišis ir prisipažįsta, kad dėl to jam taip ir patinka investavimo veikla.
Klaidų analizė
„Skaudžiausios pamokos investuojant yra prarasti pinigai“, – prisipažįsta pašnekovas.
„Investuojant turi būti teisus daugiau negu 50 proc. (ne taip, kaip chirurgas ar lėktuvo pilotas) – atrodytų, lengva. Bet nelengva. Net ir geriausi investuotojai daro daug klaidų, iš jų mokosi ir taip tobulėja“, – kalba straipsnio herojus.
„Berkshire Hathaway“ viceprezidentas Charlie Mungeris kadaise pagrindė, kad nesėkmės istoriją yra lengviau išanalizuoti negu sėkmės. Tad ir Audriui itin svarbu mokytis ne tik iš savo, bet ir iš kitų investuotojų klaidų.
„Jeigu investuoji ir uždirbi, nebūtinai tu buvai teisus. Nes, jeigu investuoji dėl priežasties A, B, C, o pabrangsta dėl D, E, F, tai tu ne teisus, o tau pasisekė. Tas pats ir su nuostoliu. Todėl investuojant svarbu disciplinuotai žinoti, kodėl tu tai darai, ir tada atlikti analizę – kas įvyko, ar įvyko tai, ką tu galvoji. Esmė – analizuoti klaidas ir jų nekartoti“, – dėsto pašnekovas.
Per didelis finansinis svertas
Žurnale „Investuok“ Audrius prisipažįsta per karjerą padaręs keletą rimtesnių klaidų, ir visos jos buvo susijusios su per didelio finansinio sverto naudojimu, kai buvo investuota arba su skolintais pinigais, arba į užskolintas įmones.
Čia jis primena investavimo matematiką: jeigu nuo 100 eurų uždirbai 50 proc., turi 150 eurų. Jeigu praradai 50 proc., liko 50 eurų. Norint uždirbti nuo 50 iki 100 eurų, jau reikia uždirbti 100 proc.
„Ir taip visada gyvenime: lengviau padaryti minus 50 proc. nei plius 50 proc. Todėl esminė taisyklė – nepadaryti to minus 50 proc.“, – pabrėžia Audrius.
Todėl vienas svarbiausių A. Balaišio investavimo principų – išgyventi.
„O kas tave gali užmušti? Pavyzdžiui, prisiskolinai pinigų ir juos investavai į rizikingą turtą arba svyruojantį turtą (svyravimas nereiškia rizikos, jeigu tu gali išlaukti). Prisiminkime, prasidėjus 2008–2009 m. krizei daug žmonių Lietuvoje buvo investavę į akcijas skolintus pinigus (repo sandoriai), su svertu, tai finansavo finansų maklerių įmonės ir didieji bankai. Tie repo sandoriai buvo trumpalaikės paskolos – 2–3 mėnesiams, visi jas prasitęsdavo, o jeigu tavo turto vertė nukrenta žemiau, negu bankui tinka, bankas paprašo tavęs pridėti pinigų.
Vienas scenarijus: tu gali tų pinigų nebeturėti ir bankas liepia viską parduoti, kad grąžintum bankui jo dalį. Kitas variantas – tuo laikotarpiu vienas bankas pareiškė „nuo naujų metų mes tos paslaugos nebeteikiame, reikia grąžinti pinigus“. Ir viskas – tokie scenarijai priverčia realizuoti nuostolį tau pačiu nepalankiausiu momentu“, – žurnale „Investuok“ pavyzdžius dėsto Audrius.
Paskolų grąžinimą turi spręsti pats
Iš to jis suformulavo kitą esminį principą, kurį jau ilgą laiką taiko: žmogus turi savo finansus susidėlioti taip, kad blogiausiu atveju jo niekas nepriverstų parduoti tavo finansinio turto. Tai reiškia neturėti skolų, arba tos skolos turi būti tokios, kad jų tavęs nepaprašys grąžinti pačiu nepalankiausiu momentu. Paskolos gali būti tik ilgalaikės ir jų grąžinimą sprendi pats, o ne kreditorius.
„JAV gali pasiimti ilgalaikę paskolą su fiksuotomis palūkanomis, o Lietuvoje – tik su kintamomis. Paprastai bėdos ateina visos vienu metu: 2008 m. ir verslai sudrebėjo, ir bankai kreditų nedavė, kiti bankai paprašė grąžinti kreditus, tuo metu gali ir darbą prarasti, akcijos atpigo. Ir dar šalia gal gali gero turto pigiai nusipirkti, todėl tau reikia turėti rezervą, o ne būti iki ausų į skolas įlindus“, – apie asmeninius finansus kalba A. Balaišis.
„O įmonių lygiu mes norime investuoti į įmones, kurios krizę išgyvens. Tai reiškia, jos arba neturi, arba turi minimaliai skolų. Iš jų niekas neatiminės pinigų, o iš krizės jos išeis sustiprėjusios“, – apibūdina „Prudentis“ strategas.
Lūžis: tik vertės investavimas į akcijas
Šios kelios gautos pamokos paskatino „Prudentis“ duetą susikurti tokią sistemą, kurioje minėtos klaidos nepasikartos. Po 2008-ųjų krizės gautas pamokas Audrius apibendrina taip: makroprognozavimas neveikia, likimą turime kontroliuoti patys, mes nenorime valdyti plačių portfelių.
„Mes pasakėme, kad geriausiai suprantame kotiruojamas akcijas, matome, kaip ten galime užsidirbti, kad ten mes galime kontroliuoti savo likimą, kad akcijos yra pati geriausia, daugiausiai uždirbanti turto klasė, kad čia geriausia vieta investuoti ir kad klientams to reikia“, – apsisprendimo momentą prisimena A. Balaišis.
Kaip tik išsigryninus šią mintį 2008-ųjų gale jam į rankas pateko vieno sėkmingiausių investuotojų Setho A. Klarmano knyga Margin of Safety, ji atvėrė akis ir daug ką paaiškino būtent apie vertės investavimo principus.
„Nuo to laiko nesigręžiojame ir užsiimame tik vertės investavimu į akcijas“, – konstatuoja „Prudentis“ partneris, periodiškai savo įžvalgomis pasidalinantis ir su žurnalo „Investuok“ skaitytojais.
Psichologinis atsparumas
Per krizę pamatę, kaip neigiamai žmonių finansinius sprendimus paveikia psichologiniai veiksniai (neatsparumas) arba turimos skolos, Audrius su partneriu 2008-aisiais nusprendė atidžiau formuoti klientų ratą.
„Mes ieškome klientų, kurie yra labai konservatyvūs ir neturi skolintų pinigų. Nes vienas būdas prarasti investicijas yra kai tavo klientai arba dėl psichologinių priežasčių (nes jie psichologiškai nepasirengę išgyventi akcijų rinkų svyravimų), arba dėl finansinių priežasčių (nes jų finansinė padėtis sunki) iš tavęs gali paimti pinigus pačiu blogiausiu momentu.
Tad mūsų tikslas tapo atrinkti tokius klientus, kurie yra labai konservatyvūs (jie gali mums duoti kad ir nedidelę dalį savo pinigų) ir psichologiškai stabilūs. Ir mes tą padarėme. Dėl to nesame labai dideli, bet tikrai esame atsparūs“, – sako 28 mln. eurų portfelį dabar valdančios įmonės „Prudentis“ vadovas.
Įmonių atrankos kriterijai
Antra, jis su partneriu nusprendė savo portfelyje neturėti finansinio sverto – skolintų pinigų. Trečia, nusprendė neturėti užskolintų įmonių (jos gali sudaryti tik mažytę portfelio dalį). Ketvirtas pašnekovo vertės investavimo principas: uždirbi pirkdamas, ne parduodamas, todėl itin svarbu – už kiek nusiperki akcijas.
„Pirkdamas turi žinoti, kad tavo tikimybė uždirbti – mažiausiai 2–3 kartai, o jeigu akcijų kaina kris, tas kritimas turėtų būti nedidelis, 10–20 proc. Tad mūsų darbo esmė – ieškoti akcijų žemiausiame taške. Čia kyla natūralus klausimas – kas yra tas žioplys, kuris už tiek mažai parduoda? Atsakymų būna įvairių: kartais žmonės yra priversti parduoti turtą, kartais nusivilia ir todėl parduoda, o dažniausiai žmonės pigiai parduoda todėl, kad nesupranta to verslo“, – kalba Audrius ir pabrėžia skirtumą, kad vertės investuotojai gilinasi į sudėtingumą ir jie gali suprasti dalykus, kurių kiti nesupranta.
Žurnalo „Investuok“ skaitytojams jis pateikia JAV įmonės „Allison Transmission“ pavyzdį.
„Tai dominuojantis žaidėjas automatinių pavarų dėžių sunkvežimiams rinkoje. Jie jas išrado, jos kokybiškos, jas deda į visus sunkvežimius, jos taupo kurą, sunkvežimiai mažiau genda. Fantastiškas verslas, užima 80 proc. rinkos, grynasis pelningumas – 20 proc., įdarbinta kapitalo grąža – 50 proc., auganti įmonė. Tačiau jos vertė – 6 pelnai, nors JAV vidutinė įmonė kainuoja 20 pelnų. Kodėl? Nes jau porą metų visi panikuoja dėl elektrifikacijos.“
Audrius su Gediminu to nepriėmė už gryną pinigą. Nusprendė pasiaiškinti: pasiskambino transporto ekspertams, Vokietijoje susitiko su sunkvežimių gamintojais ir išsiaiškino, kad ta elektrifikacija – 10–20 metų klausimas. Ir nusipirko akcijų. Per 1,5 metų ši milijardinė įmonė pabrango trigubai. O kadangi visi pelnai dividendų arba akcijų supirkimo pavidalu grįžta atgal akcininkui, tai rizikos – jokios.
Dar vienas Audriui svarbus akcijų atrankos kriterijus: verslas turi stovėti ne ant vienos, o ant kelių kojų.
„Nes mes nesame taip išskaidę portfelio kaip indeksinis fondas, kuriame 500–1000 akcijų, pas mus yra 11–15 akcijų. Todėl žiūrime, kad patys verslai būtų pakankamai išskaidyti, nepriklausytų nuo vieno produkto ir kliento“, – sako A. Balaišis.
Investicijos apibrėžimas
Pašnekovo investicijos apibrėžimas yra paprastas: tai yra objektas, kuris tau generuoja pajamas. Visa kita nėra investicija. Auksas, bitkoinas, nafta, paveikslai negeneruoja pajamų, vadinasi, tai yra spekuliacija – uždirbsi tik tada, jeigu kitas žmogus iš tavęs nupirks brangiau.
„Jeigu aš investuočiau pinigus į tokius daiktus ir klientas paprašytų: „Audriau, pagrįsk man“, o aš atrašyčiau: „Aš manau, kad po metų iš manęs nupirks brangiau“, tai juk būtų nesąmonė. Jeigu tau daiktas generuoja pajamas, tada jau gali pradėti jo vertinimą. Tai yra mūsų atspirties taškas“, – akcentuoja vyras.
Kodėl nebedomina obligacijos ir NT
Obligacijos pašnekovo nebedomina todėl, kad čia neuždirbsi daugiau, negu tau pažadėtos palūkanos, o pradirbti gali viską (pavyzdžiui, „Snoro“ bankas žadėjo 8 proc. obligacijų palūkanas, o kitą dieną bankrutavo). Jis palygina akcijų, obligacijų ir NT pajamingumą.
„Mums neįdomu, kai viršus limituotas, o apačia nelimituota. Antra, be rizikos gali skolinti tik valstybei, kuri pati spausdina pinigus, kuriais tau grąžins. Tai JAV, Jungtinė Karalystė, Japonija, o Europos Sąjungoje nėra nė vienos šalies, kuri spausdina pinigus. Net jei be rizikos įsigyju obligacijų, istoriškai besiskolinanti valstybė už trumpalaikes obligacijas nemokėjo daugiau negu infliacija (3 proc.) – tu tiesiog išsaugai pinigus, tai kas čia gero? Ilgalaikės obligacijos bent jau JAV paprastai suteikia nominalų augimą, t. y. infliacija plius realus BVP augimas, 5,5 proc. – geriau, bet irgi nieko kosminio“, – obligacijų atsisakymą aiškina A. Balaišis.
Kalbėdamasis su Lietuvos žmonėmis jis mato, kad dabar šalyje investuotojai apsėsti nekilnojamojo turto pirkimo.
„NT nėra didžiausią grąžą duodanti investicija, reikia daryti kapitalinius remontus, be to, neaišku, kaip žmonės vertina rizikas. Japonijoje dabar yra 9 mln. tuščių būstų, nes šalis traukiasi. NT yra specifinis turtas, susaistytas su vieta. Vilniuje, Kaune, Palangoje NT paklausa dar augs, bet jeigu visi turės po vieną vaiką, tai ką tu darysi su 4 butais? Ilgalaikė (100 metų) NT grąža JAV yra 4,5 proc. Jeigu NT kainos augs žymiai greičiau negu algos, tai jis pasidarys neįperkamas. Jeigu kelerius metus paaugo greičiau nei atlyginimai, tai nereiškia, kad taip bus 20 ar 50 metų. Gali su svertu daryti, skolintis, bet čia jau atsiranda rizika“, – NT išėmimą iš valdomų portfelių komentuoja A. Balaišis.
Jo nuomone, taip žmonės nuskriaudžia save prarasdami galimybę uždirbti daugiau iš akcijų.
„O kaip auga įmonės: nominalus BVP (infliacija plius realus BVP, nes įmonės ir yra BVP), plius jos išmoka 2 proc. dividendų per metus, ir kadangi įmonė yra finansuojama iš skolinto kapitalo, kuris yra pigesnis, ir akcinio, kuris yra brangesnis, tai akcinis dar 1 proc. prideda, ir tu istoriškai turi 9–10 proc. akcijų augimą. Ilguoju laikotarpiu geometrinė progresija sukuria kosminį augimą“, – savo pasirinkimą investuoti tik į akcijas žurnale „Investuok“ pagrindžia A. Balaišis.
Trys būdai investuoti į akcijas
Jis pateikia tris investavimo į akcijas būdus.
Pirmas: bandyti spekuliuoti savarankiškai.
Kalbėdamas apie tai jis pateikia analogiją su žuvimis.
„Prie liepto mažyčių žuvyčių matome, o didelių? Ne, nes jos labai baikščios. Todėl jos ir didelės, nes nebaikščios jau visos suvalgytos. Didžiausia žuvis užauga ta, kuri nelindo ten, kur nereikėjo lįsti, todėl jos niekas nesuvalgė. Tokia logika ir kalbant apie akcijas. Nes pasaulis yra nestabilus, jis keičiasi. Kai tik įmonė pradeda uždirbti, 10 konkurentų nori iš tavęs tą verslą atimti, kai pradedi per gerai gyventi. Tarp įmonių yra didžiulė konkurencija, taigi ir rizika. Ir kai neprofesionaliai (neskirdamas laiko) imiesi veiksmų, atsiranda didelės rizikos“, – spekuliuoti savarankiškai nerekomenduoja A. Balaišis.
Antras variantas – priešingas: investuoti į akcijų indeksus per ETF.
„Tai yra logiškiau nei bandyti pačiam atspėti, nes eliminuoji vienos įmonės riziką ir iš esmės investuoji ne į akcijas, o į to regiono ekonomikos augimą, o ekonomikos nelūžta taip, kaip atskiros įmonės. Tačiau dėl šio varianto irgi yra problemų, pavyzdžiui, valiutos rizika, jeigu doleris nuvažiuos žemyn, palyginti su euru (kadangi pasaulio akcijų indekse 2/3 sudaro JAV įmonės).
Pastaruosius 12 metų JAV indeksas davė 15–16 proc. metinę grąžą, bet nuo 2000 iki 2012 m. JAV indekso grąža buvo nulis. Tinka? Pavyzdžiui, „Microsoft“ 2012 m. kainavo 12 pelnų, dabar kainuoja 36 pelnus. Tai ar jūs protingai darote dabar pirkdami už 36 pelnus?
Kitas pavyzdys: Japonijos akcijų indeksas virš 30 metų buvo nuvažiavęs žemyn – galima sakyti, praėjo visas gyvenimas ir tik tada indeksas atsigavo. Taigi, investuoti į indeksą irgi nėra taip lengva, reikia žinoti – kur, kada ir už kokią kainą. Gali užsimerkti ir pervedinėti kas mėnesį reguliariai, bet jeigu pervedinėsi į brangią rinką, tai grąžos nebus didelės“, – akcijų indeksų privalumus ir trūkumus komentuoja „Prudentis“ partneris.
Trečias būdas yra aktyvus investicinio akcijų portfelio valdymas.
„Iš esmės veikia tik kelios strategijos: vertės, momentumo ir algoritminės. Bet Lietuvoje nemačiau, kad kas gerai pagal pastarąsias dvi veiktų. O vertės investavimas ir aktyvus valdymas reiškia, kad mes žinome, ką perkame, perkame tik tada, kai pigu, ir turime kantrybės išgyventi svyravimus“, – komentuoja pašnekovas ir prisimena tyrimą, kuris įrodo, kad geriausia į akcijas investuoti mažiausiai 7 metams, tada iš esmės nebelieka šansų likti su minusu (jau ir 5 metams verta investuoti, jeigu yra geras įėjimo momentas).
Sunkūs 10 metų vertės investuotojams
Pastaruoju metu geriausioje rinkoje investicinė grąža siekia 9 proc. per metus ir A. Balaišis pripažįsta, kad pastarieji 10 metų vertės investuotojams buvo sunkūs, nes įvyko fenomenas: brangūs daiktai brangsta, o pigūs pinga.
„Visi pinigai metėsi į momentumo strategijas, į sparčiai augančias JAV įmones, nelabai žiūrėdami, ką perka. Paimkime pavyzdį – antrą pagal dydį pasaulio pramoninių siurblių gamintoją JAV. Ji kainuoja 36 pelnus, kelios mažesnės tokios įmonės Europoje kainuoja 15–20 pelnų, o ketvirta pagal dydį Vokietijoje kainuoja 7 pelnus, nors verslas ir sektorius – tas pats, augimo tempai – panašūs. Viena įmonė pervertinta, kita nuvertinta.
Dabar skirtumas tarp pigių ir bangių akcijų yra rekordiškai didelis, dėl to vertės investuotojams buvo sunkiau uždirbti. Uždirbome, bet buvo sunkiau. O kas aklai dėjo į augančias įmones – jiems tai atrodo lengvi pinigai, nes jos ne tik iš augimo susikūrė vertę, bet ir iš to, kad žmonės daugiau moka. Tačiau, žiūrint į priekį, situacija bus atvirkščia, nes medžiai neauga iki dangaus, o pigus daiktas negali būti bevertis“, – savo požiūrį žurnalui „Investuok“ dėlioja A. Balaišis.
Jo nuomone, JAV rinka dabar yra rekordiškai brangi, nes investuotojai nubėgo paskui įmones, kurios auga ir apie kurias rašo laikraščiai. Toje pačioje JAV rinkoje yra ir labai pigių įmonių, kurios nepopuliarios ir nuvertintos.
„Tai išbandymas investuotojui: reikia geležinės kantrybės gebėti 1–3 metus išbūti su įmone, kuri, nepaisant gerėjančių rezultatų ir labai mažos kainos, nenori brangti, ir staiga po 3 metų ji pabrangsta trigubai“, – kantrybės turi A. Balaišis.
Netrukus situacija apsivers
„Aš negaliu pirkti įmonės už 40–50 pelnų. Mes irgi esame pirkę įmonių, kurios labai sparčiai auga, nes matėme, kur jos bus po kelerių metų. Vertės investavimas yra turto įsigijimas labai maža kaina, kai supranti, ką darai. Tavo supratimas turi būti tokio lygio, kad tavęs nestebintų einantis naujienų srautas“, – žurnale „Investuok“ mintimis dalinasi A. Balaišis ir priduria, kad iš esmės žmonės turėtų patikėti savo pinigus valdyti profesionalams.
„Prudentis“ partneriai turi savo arkliukus – sritis, kurias išmano itin gerai ir jose specializuojasi.
„Mes gerai suprantame maisto įmonių ir restoranų rinką, esame įsigilinę į gamybos dalykus, giliai įlindę į lazerių sektorių. Daug skaitome, susitikinėjame su įmonių vadovais, klientais, tiekėjais, konkurentais. Dabar visi žiūri į dideles įmones, mažos ir vidutinės įmonės yra našlaitės, niekas jomis nesidomi, o mes domimės – vien šiemet susitikau su keliolikos Europos ir JAV įmonių vadovais. Mes norime žinoti daugiau, negu žino kiti“, – šypsosi A. Balaišis.
Įsigilinimas ir kantrybė padėjo jam išgyventi tuos 10 sunkių metų.
„Ilgalaikis mūsų rezultatas yra 8 proc. grąža per metus po visų kaštų (indeksai rezultatą skelbia prieš kaštus). Tai nėra rezultatas, kuris mane labai džiugintų, bet jis nulemtas to, kad 10 metų buvo sunkūs. Mes dabar perkame didžiules, stiprias įmones už 6–8 grynus pelnus, jos moka dividendus, perka savo akcijas. Kai visa rinka Europoje kainuoja 12–13 pelnų, o JAV – 20 pelnų. Tad tik laiko klausimas, kada visa ši situacija apsisuks. Mes kantriai laukiame ir manome, kad mūsų portfelio įmonės paaugs 2–3 kartus ir tada metinė grąža bus 15 %, kur mes ir norime save matyti“, – laiką ir kantrybę akcentuoja A. Balaišis.
Greiti sprendimai
Kai A. Balaišis kalba apie „Prudentis“ veiksmus, tai apima ir jo asmeninį investicinį portfelį. Savo paties, draugų ir giminių investicijų klausimą jis sako išsprendęs paprastai: „Jeigu turi restoraną, kitus maitini, o pats nevalgai – nebūtų gerai. Tai ir mes su partneriu visus savo pinigus investuojame į du mūsų fondus. Kad nebūtų jokių interesų konfliktų, kad mūsų gerovė būtų tiesiogiai proporcinga klientų gerovei“, – pasakoja A. Balaišis.
Automatinio ar reguliaraus paskirstymo savo investicijoms jis netaiko. Svarbi jo taisyklė – pasidaryti namų darbus, nes galimybės ateina staiga, svarbu iki tol jau būti joms pasiruošus, tik tada gebėsi priimti greitą sprendimą.
„Aš jautrus kainai, todėl laukiu gerų momentų. Visi mano pinigai sudėti į akcijas (ir II pensijų pakopą). Jeigu reikia, mano pinigai gali ir metus laukti to palankaus momento įsigyti akcijų. Laikau juos konservatyviai, sąskaitoje, kartais įdedu į indėlį. Jeigu savo fonde matome, kad mėnesį nenaudosime pinigų, irgi dedame į indėlį, bet šiaip man patinka maksimaliai laisvos rankos, nes dažnai būna taip: atėjau į darbą, pamačiau galimybę ir ji prieinama tik valandą.
Vadinasi, turiu turėti paruoštus pinigus. Maksimalus paslankumas – labai geras dalykas“, – užbaigdamas interviu žurnalui „Investuok“ šypsosi A. Balaišis. Savo darbą Audrius vadina nuolatiniu, protingu lobių ieškojimu – atrasti akcijas deimančiukus.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Viršelio tema – Kriptopavasaris – kodėl atgimsta kripto? Po kelerius metus trukusios ramybės šiemet kriptoturtas tapo viena geriausių turto klasių investuotojams. Bent jau skaičiuojant pagal sugeneruotą grąžą. Ar prasidėjo nauja – jau 4-oji kripto banga?
Investicinė sąskaita – nuo 2025 metų investuosime paprasčiau. Nuo kitų metų pradžios įsigalioja investicinė sąskaita – lengvatinis mokestinis režimas. Dar kartelį išdėliojame – kaip veiks investicinė sąskaita, tvarka, detalės, smulkesni atvejai ir aktualūs klausimai.
Rubrikoje „Vertybinių popierių rinka“ – Baltijos birža: kam sekėsi geriausiai? Svarbu ne tik žvalgytis į ateitį, bet ir įvertinti pasiektus rezultatus. Kurioms Baltijos įmonėms sekėsi geriausiai generuoti grąžą, kokios priežastys lėmė tokį augimą ir kur dabar verta kreipti žvilgsnius.
Metų pakilimai ir nuosmukiai – šių metų rezultatai didžiajai daliai investuojančiųjų akcijų rinkose turėtų būti tikrai neblogi. Pagrindinių pasaulio regionų / valstybių indeksai laikosi aukštai ir toliau gerina rekordus. Aptariame konkrečius rezultatus.
Alternatyvos – uranas grįžta. Uranas – daugeliui girdėtas, bet retai iki galo suprantamas metalas – grįžta į investuotojų akiratį, ir didelė tikimybė, kad jis taps vienu kertinių energijos šaltinių siekiant dekarbonizacijos tikslų. Kokios įmonės veikia šioje srityje, į ką verta atkreipti dėmesį smulkiesiems investuotojams, į kokį laiko horizontą orientuotis?
NT rubrikoje – toliau aktyvėja senos statybos butų segmentas. Gyvenamojo NT rinkai kopiant iš duobės, labiausiai daugėja sandorių senos statybos butais. Ką tai reiškia?
Požiūryje – vertės investuotojo Audriaus Balaišio principai. Jis teigia, jog per 27 metus investavimo patirties įsitikino, kad makroekonomistų prognozės ir plačios diversifikacijos portfeliai, nepasiteisina. Vietoj to išsigrynino vertės investavimo į akcijas strategiją. Šis straipsnis apie investavimo filosofiją, principus, pozicijų paiešką ir vertės strategijos įgyvendinimą.
Pasaulio žvaigždės – investavimo legendų 2024 m. III ketvirčio portfeliai ir pokyčiai juose – ką įsigijo / pardavė geriausi pasaulio investuotojai valdantys? Nagrinėjame naujausius sandorius – ką iš to galime prisitaikyti sau?
Sektoriuose – Europos automobilių pramonės apokalipsė. Šie metai pagrindiniams Vokietijos automobilių gamintojams bus vieni blogiausių istorijoje. Kokios priežastys lėmė dabartinį silpnumą? Ar jau ateina visiškas krachas ir laikas juos laidoti? O gal kaip tik dabartinė situacija yra labai gera proga pigiai prisipirkti?
Investuotojo dienoraštis – Ko galime tikėtis iš Trumpo 2.0 eros? Ar D. Trumpo pergalė pavers E. Muską pirmu trilijonieriumi pasaulyje? Dienoraštyje investuotojas Žilvinas Speteliūnas detaliai nagrinėja D. Trumpas ekonomikos programą, o iš to dėliojasi ir daugiausiai potencialo turinčios investicinės idėjos.
Pensija – anuitetų klausimai – vis daugiau žmonių gauna pensijų anuitetus – šiuo metu jie mokami apie 3,5 tūkst. gyventojų ir skaičiai greit reikšmingai didės. Pats metas atidžiau pasižiūrėti, kokio dydžio jie gali būti ir kaip jie lenktyniauja su infliacija.
Knygos – investuotojo norų Kalėdų Seneliui sąrašas, arba knygų apie investavimą dešimtukas. Čia tiek nauji pavadinimai, tiek klasika tapę kūriniai, kuriuos perskaityti vertėtų kiekvienam pinigų auginimu besidominčiam žmogui.
Ir dar: daug kitų straipsnių, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu