Žemiau pateikiamoje ištraukoje iš žurnalo „Investuok“ išleistos garsiojo investuotojo knygos „Paprastos akcijos ir nepaprasti pelnai“ rasite argumentaciją, kodėl karas - ne priežastis liautis pirkti akcijas.
Paprastosios akcijos dažniausiai labai domina žmones su vaizduote. Modernaus karo siaubas tiesiog sukausto mūsų visų vaizduotę. Todėl kiekvieną kartą, kai dėl tarptautinės įtampos kyla karo grėsmė ar tikras karas, tai tučtuojau atsispindi akcijų rinkoje. Tai grynai psichologinis fenomenas, kuris neturi jokio finansinio pagrindo.
Sunaikinta nuosavybė, drakoniško mokesčiai …
Kaip galima galvoti apie akcijų pirkimą?
Bet koks padorus žmogus sustings iš siaubo matydamas kare vykstančias masines žudynes ir kančias. Branduolinėje eroje prie šio siaubo prisideda gili baimė dėl savęs pačių ir artimųjų. Realiai įvertinti ekonominius faktorius trukdo nerimas, baimė ir nesusitaikymas su tuo, kas dar gali įvykti ateityje. Mąstymą apie finansinius dalykus užgniaužia baimė, kad bus sunaikinta mūsų nuosavybė, atsiras turto konfiskavimui prilygstantys mokesčiai, valstybė pradės kištis į verslą. Tokioje atmosferoje gyvenantys žmonės kartais nepastebi net pagrindinių ekonominių signalų.
Prasidėjus rimtesniam konfliktui, akcijų kainos krinta. Visada
Rezultatas visada tas pats. Per visą XX amžiaus istoriją bet kurioje pasaulio vietoje prasidėjus reikšmingesniam karui ar bet kokiems kariniams veiksmams, kuriuose dalyvautų Jungtinės Amerikos Valstijos, Amerikos akcijų rinka krisdavo žemyn kaip akmuo. Vienintelė išimtis buvo Antrojo pasaulinio karo pradžia 1939 metų rugsėjį. Tuo metu rinkos trumpam šovė aukštyn, nes visi tikėjosi riebių karinių sutarčių su neutralia valstybe, tačiau netrukus po to rinka pasuko tipišku keliu žemyn. Po kelių mėnesių situacija rinkoje jau priminė paniką, nes ateidavo vis daugiau naujienų apie Vokietijos pergales. Tačiau po bet kokio konflikto: ar tai būtų buvęs Pirmasis ar Antrasis pasaulinis, ar Korėjos karas, daugumos akcijų kainos pakildavo ženkliai aukščiau nei iki tol, kol dar nebūdavo net minties apie karą. Dar daugiau – per pastaruosius dvidešimt dvejus metus mažiausiai dešimt kartų atėjo naujienos apie stambias tarptautines krizes, kurios galėjo išvirsti į rimtą karą. Kiekvieną kartą akcijų rinka staigiai krisdavo ir lygiai taip pat staigiai atsigaudavo, kai tik karo baimė atslūgdavo.
Ko nepastebi investuotojai, kai prieš karą ar jam jau prasidėjus meta į rinką turimas akcijas už bet kokią kainą iš baimės, jei po karo akcijų kaina pakyla daug aukščiau už prieškarinę? Jie pamiršta, kad akcijų kaina yra jų kursas išreikštas pinigais. Šiuolaikiniai karai visada priverčia vyriausybes išleisti daugiau pinigų, nei karo metu jos sugeba surinkti iš mokesčių mokėtojų. Pinigų kiekis stipriai padidėja ir tada vieno piniginio vieneto, pavyzdžiui, dolerio vertė pasidaro mažesnė nei buvo anksčiau. Tam pačiam akcijų kiekiui nupirkti reikia daugiau dolerių. Tai ir yra klasikinė infliacija.
„Parduoti akcijas vos tik kyla karo grėsmė – neeilinė kvailystė“
Kitaip tariant, karas visada neigiamai veikia pinigus. Parduoti akcijas vos tik kyla karo grėsmė ar realiai prasideda karas siekiant gauti grynųjų pinigų, yra neeilinė finansinė kvailystė. Iš tiesų reikia elgtis visiškai priešingai. Jei investuotojas nusprendė įsigyti tam tikrą paprastąją akciją ir tuo metu kilusi galinga karo baimės banga pradėjo plauti kainas žemyn, jis turėtų ignoruoti psichologinį baimės faktorių ir būtinai pradėti pirkti. Tai tas laikas, kai turėti grynųjų pinigų yra mažiausiai naudinga. Tačiau čia pat atsiranda problema. Kaip greitai reikia pirkti? Kiek akcija gali kristi? Kol kainas lemia karo baimė, o ne pats karas, tiksliai žinoti neįmanoma.
Jei prasideda tikri karo veiksmai – padidinkite tempą
Jei prasideda tikri karo veiksmai, kaina be abejonių dar kris žemyn, galbūt dar labai stipriai. Ką reikia daryti – tai pirkti lėtai ir įvertinant, kad kritimą sąlygoja tik karo baimė. Bet jei karas jau iš tiesų yra prasidėjęs, tai pirkimo tempą reikia labai padidinti. Reikia pirkti tik tų bendrovių akcijas, kurių produktai tikrai bus paklausūs karo metu arba kurios gali pertvarkyti savo gamybą kariniams užsakymams. Didžioji dauguma šiuolaikinių bendrovių gali lanksčiai pertvarkyti savo gamybą.
Ar akcijos pasidaro vertingesnės ar nuvertėja pinigai?
Ar akcijos karo metu iš tikrųjų tampa vertingesnėmis, ar tiesiog pinigai nuvertėja? Tai priklauso nuo aplinkybių. Dėkui Dievui, mūsų šalis niekada nebuvo nugalėta jokiame kare, kokiame tik yra dalyvavusi. Karo, ypač šiuolaikinio karo, metu pralaimėjusios šalies pinigai lieka beveik arba visiškai beverčiai, o paprastosios akcijos praranda didžiausią savo vertės dalį. Suprantama, kad jei komunistinė Rusija būtų nugalėjusi Jungtines Amerikos Valstijas, tiek mūsų pinigai, tiek mūsų akcijos tikrai būtų likę beverčiais. Tuomet nebūtų jokio skirtumo, kaip investuotojai būtų elgęsi.
Kas būna kai karas laimimas arba pasiekiamos paliaubos?
Kas atsitinka su akcijomis, jei karas laimimas ar pasiekiamos paliaubos? Tai priklauso nuo karo pobūdžio ir nuo kiekvienos bendrovės situacijos. Per Pirmąji Pasaulini Karą, kai milžiniškos ikikarinės Anglijos ir Prancūzijos santaupos liete liejosi į mūsų šalį, dauguma akcijų veikiausiai įgavo daugiau realios vertės nei tuo atveju, jei tai būtų buvę taikos metai. Tačiau tai buvo vienkartinė situacija, kuri greičiausiai daugiau nebepasikartos. Perskaičiavus į realius JAV dolerius, tai yra, jų realiąja verte, Amerikos bendrovių akcijos tiek Antrajame Pasauliniame Kare, tiek Korėjos konflikto metu neabejotinai kilo mažiau nei būtų kilę, jei tai būtų buvęs taikos metas. Mokesčiai buvo milžiniški, o įmonės nukreipė savo pajėgumus nuo pelningų taikos meto veiklų į žemo pelningumo karo pramonės užsakymus. Jei tokios pajėgos, kokios buvo tuo metu mestos į karo pramonės tyrimus, būtų buvę pašvęstos taikos meto produktams, tai akcininkų pelnai būtų buvę kur kas aukštesni. Žinoma, tuo pačiu darant prielaidą, kad tai vis dar būtų buvusi ta pati laisva Amerika, kurioje galima džiaugtis kokiu nors pelnu. Priežastis, kodėl karo metu ar bijant karo, reikia pirkti akcijas nėra ta, kad Amerikos investuotojams karas ir vėl gali būti pelningas. Taip jau yra, kad karo metu pinigai tampa nebe tokie pageidaujami, todėl akcijų kainos, kurios yra išreikštos pinigų kiekiu, visuomet kyla.
Tai ištrauka iš žurnalo „Investuok“ išleistos Philip A. Fischer knygos „Paprastos akcijos ir nepaprasti pelnai“. Plačiau karo tema knygoje neplėtojama, tačiau gausu minčių apie tai, kas yra gera įmonė, kaip ji turi būti valdoma, ir ką turėtų daryti investuotojai radę gerą įmonę. W.Buffetas sakosi iš šios knygos pasisėmęs 15 proc. savo asmeninės strategijos.
Daugiau apie panašias knygas rasite www.investuok.eu
