Akcijų indeksai pirmadienį raudonuoja visur: pradedant Japonija ir Australija, baigiant Europa ir JAV.
Kinijos ekonomika šią vasarą viso pasaulio dėmesio centre jau ne pirmą kartą. Nerimas prasidėjo dar per ankstesnį akcijų nuosmukį, žibalo į ugnį įpylė ir netikėta juanio devalvacija.
Reagavo Volstrytas
Darbą pradėjusi JAV vertybinių popierių birža iškart sureagavo į naujienas iš Kinijos. „Dow Jones“ ateities sandorių indeksas smuko 700 punktų, analoginis „Nasdaq“ indeksas sumažėjo 5 proc.
Per valandą nuo biržos atidarymo „Dow Jones“ indeksas nusirito 1 tūkst. punktų. „FTSE 100“ indeksas sumažėjo 5 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2012 metų gruodžio.
Krenta ir naftos kainos. Popiet Lietuvos laiku WTI rūšies nafta buvo smukusi 3,8 proc. – iki naujos 6 metų žemumos – 39 JAV dolerių už barelį.
Europos rinkose akcijos taip pat pigo. „FTSeurofirst300“ per dieną nusmuko 4,5 proc., o tai reiškia, kad 300 brangiausių Europos įmonių prarado daugiau nei 400 mlrd. eurų savo vertės.
Nauja krizė?
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad negaluojančios besivystančios rinkos yra pagrindinė rizika, dėl kurios gali prasidėti dar viena pasaulinė krizė.
„Nerimo ir įtampos smaigalyje yra Kinija. Pastarųjų mėnesių svyravimai finansų rinkose yra tik jos ligos simptomai. Kinijos eksportas šiemet traukiasi, ir vien liepą jo apimtys buvo beveik dešimtadaliu mažesnės nei prieš metus. Valdžiai, planuojančiai 7 proc. BVP augimą, tai tikrai yra nemaloni naujiena.
Negana to, giluminės struktūrinės problemos šioje šalyje kaupiasi jau daug metų – privataus sektoriaus ir valstybinių įmonių skolos nuo 2008 metų auga sparčiau nei šalies ekonomika, o šios skolos ir BVP santykis per šį laikotarpį beveik padvigubėjo iki 215 proc. BVP. Dar blogiau yra tai, kad skolintos lėšos buvo nukreiptos į neproduktyvius ir spekuliacinius projektus, o juos įgyvendino regioninė valdžia ir valstybinės įmonės, siekiančios pasiekti centrinės valdžios užduotą ekonomikos augimo tikslą“, – savo žiniasklaidai išplatintame komentare dėsto jis.
Ar verta nerimauti?
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė sakė, kad kol kas skambinti pavojaus varpais nereiktų skubėti.
„Akcijų kritimas nutinka, išgąsdina, tačiau ateina kita diena, įvyksta atšokimas. Atsiranda žmonių, kurie atpigusias akcijas pradeda pirkti. Rinka pati susireguliuoja“, – ramino pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad pastaruoju metu susirūpinimas dėl Kinijos ekonomikos yra išaugęs, o nuostata, kad ji stoja vis stiprėja.
„Jau ne pirmą kartą svarstoma, ar Kinijos ekonomika tikrai pagavo lėtėjimo tendenciją, ar dar ne. Tokie kritimai, pasitikėjimo netekimas ir juanio devalvacija prisideda prie baimių, kad buvę spartūs ekonomikos augimo tempai nebebus pakartoti.
Tačiau Kinijos augimas išlieka pakankamai spartus Vakarų ekonomikų akimis – 6–7 proc. Tačiau prieš kelis metus jis siekė 12–14 proc., tad lėtėjimas yra akivaizdus“, – DELFI sakė ekspertė.
G. Gečiauskienė priminė, jog jau visą vasarą matėsi tendencija, kad akcijų rinkos smunka visoje Azijoje. Iš pradžių Šanchajaus indeksas ėmė smukti, o paskui jį pasekė visi kiti. Tai tęsiasi, nors prieš tai aiškinta, jog tai techniniai dalykai: buvo pradėta riboti prekyba tam tikrais produktais.
Jei toks paaiškinimas tiko pradžioje, tai dabar jau nebe. „Danske Bank“ atstovė teigė, kad dabar tenka pripažinti, jo pasitikėjimas visa Kinijos ekonomine situacija yra smukęs.
„Visuomet, kai įvyksta valdžios įsikišimas kažką ribojant ar reguliuojant, laisvos rinkos suvokimu, tai yra neigiama žinia. Tai siunčia signalą, kad kažkas yra netvarkoje. Tiesa, pavyzdžiui, kalbant apie juanio devalvaciją, paaiškinimų buvo įvairių, tačiau tarp jų nebuvo kalbų, kad kažkas yra blogai su pačia Kinijos ekonomika.
Buvo aiškinama, kad valdžia siekia juanį priartinti prie rinkos standartų, padaryti jį artimesniu rinkos reguliavimo principams. Toks buvo oficialus paaiškinimas. Kiti tvirtino, kad devalvacija reaguojama į ekonomikos lėtėjimą. Kur tiesa, turint omenyje Kinijos valdžios nenuspėjamumą, sunku pasakyti. Greičiausiai ji kažkur per vidurį“, – G. Gečiauskienė.
Finansų ekspertės teigimu, Lietuvos gyventojams ol kas tikrai nėra ko nerimauti, nes Lietuvos užsienio prekybos ryšiai su Kinija yra menki.
Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuva į Kiniją eksportavo prekių ir paslaugų už beveik 102 mln. eurų. Tai sudarė mažiau nei 0,5 proc. viso šalies eksporto.
„Tačiau Kinija yra milžiniška ekonomika. Jei ten atsirastų rimtų problemų, tai ilgainiui pasijustų visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai“, – pridūrė G. Gečiauskienė.
Valiutų karai
Įdomų paaiškiną, kodėl buvo nuspręsta devalvuoti juanį pateikė JAV Johno Hopkinso universiteto ekonomikos profesorius Steve`as Hanke.
„JAV visada turėjo tikslą, kad juanis tik brangtų dolerių atžvilgiu“, – BBC radijui sakė jis.
Kaip pavyzdį jis pateikė Japoniją XX amžiaus pabaigoje, kuri taip pat susidūrė su tokiu JAV spaudimu, kol galiausiai šalies ekonomikoje prasidėjo defliacija.
„Devalvavusi juanį Kinijos valdžia žengė žingsnį į kitą pusę ir parodė, kad nėra Tokijas, kad Pekinas yra stipri jėga, su kuria reikia skaitytis“, – sakė S. Hanke.
„The Washington Post“ ekonomikos apžvalgininkas Robertas J. Samuelsonas prieš kurį laiką priminė, kad kalbant apie Kiniją būtina nepamiršti konteksto.
„Kinija šiuo metu ruošia didžiulę ekonomikos transformacija – na, bent jau stengiasi tai daryti“, – rašė jis aiškindamas apie pokytį nuo gaminimu į vartojimų grįstą ekonomiką.
Šis procesas, apžvalgininko manymu, yra labai pavojingas, nes gali destabilizuoti viso pasaulio ekonomiką.