LB Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus vadovas Vaidas Cibas pabrėžia, kad nuo bendrovės valdysenos kokybės priklauso investuotojų ir akcininkų pasitikėjimas pačia bendrove ir net bendrovės vertė.
„Esminiai bendrovių valdysenos aspektai – visi akcininkai turi turėti vienodas teises ir galimybes gauti visą informaciją, kuria remiantis galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Analizė parodė neblogą vaizdą, bendrovės juda link geresnės valdysenos, tačiau tobulėti yra kur, ir mes inicijuosime tam tikrus pakeitimus“, – sako V. Cibas.
Centrinis bankas išnagrinėjo 26 bendrovių atskleidžiamą informaciją pagal 10 bendrovių valdysenos kodekso principų.
Iš 2019 metų pabaigos duomenų analizės matyti, kad kruopščiausiai reikalavimų laikosi valstybės valdomos įmonės, tai lemia šių įmonių veiklos išsamesnis teisinis reglamentavimas. Apskritai, emitentai labiausiai laikosi tų principų rekomendacijų, kurios yra susijusios su įstatymuose įtvirtintu privalomu reguliavimu.
Tuo metu su bendrovėje sudaromais komitetais ir jų veikla bei bendrovės atlygio politika susijusių principų laikomasi mažiau.
Vis dėlto, anot centrinio banko, praėjusiais metais Akcinių bendrovių įstatyme nustačius, kad visuotinis akcininkų susirinkimas atlygio politiką turi tvirtinti ne rečiau nei kas ketveri metai, šio principo laikymosi rodiklis dabar yra pastebimai pagerėjęs ir 2020 metų ataskaitose šių rekomendacijų laikymosi vidurkis bus gerokai aukštesnis.
Dabar atlygio politiką yra patvirtinusios 88 proc. bendrovių, o likusios tai planuoja padaryti artimiausiu metu. Beveik trečdalis bendrovių yra sudariusios daugiau nei vieną – privalomą – Audito komitetą.
Šiuo metu stebėtojų tarybas ir valdybas yra sudariusios aštuonios bendrovės iš 26, tai yra, šios bendrovės turi dviejų pakopų valdymo sistemą. Septynios bendrovės iš 26 turi valdybą su priežiūros funkcija – vienos pakopos valdymo sistemą. Devynios bendrovės turi valdybas be priežiūros funkcijos, o dvi neturi jokio kolegialaus organo.
Lietuvos bankas pažymi, kad, pavyzdžiui „Aprangos“, „INVL Baltic Farmland“, „Invalda INVL“, „Linas Agro Group“ valdybose nėra nepriklausomų narių. Jų nėra ir „Pieno žvaigždžių“, „Rokiškio sūrio“, „Utenos trikotažo“, „Vilniaus baldų“ valdybose.
Vertinant kolegialių organų (tiek stebėtojų tarybų, tiek valdybų) sudėtį, pastebėta, kad moterys ir užsienio šalių piliečiai juose vidutiniškai sudaro apie penktadalį viso narių skaičiaus.
Įvertinęs surinktą informaciją Lietuvos bankas inicijuos diskusiją su birža dėl poreikio tikslinti bendrovių valdysenos kodekso ataskaitos formą ir papildyti reikalavimus dėl rekomendacijų laikymosi atskleidimo.
Taip pat numatoma diskutuoti su valstybės institucijomis dėl teisės aktų pakeitimų – dėl ypatingos svarbos sandorių (turto perleidimo) tvirtinimo priskyrimo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, dėl visuotinių akcininkų susirinkimų organizavimo el. ryšio priemonėmis proceso detalizavimo ir kitų klausimų.