Klausimai ar šveicarai toliau ketina išlaikyti stabilų kursą su euru atsirado tada, kai Europos centrinis bankas ryžtingai pareiškė, kad skatins Euro zoną supirkdamas valstybines obligacijas rinkoje. Kitaip sakant „spausdins“ pinigus (šiais laikais jų niekas nespausdina, tiesiog padidina skaičių elektroninėje erdvėje) ir padidins jų pasiūlą siekiant sukelti infliaciją ir vartojimą bei sustiprinti ekonomiką. Šveicarams toks valiutos kelias buvo ne pakeliui, nes rinkos spaudimas didėjo, kad Frankas kitų valiutų atžvilgiu neprarastų vertės.
Taigi netikėtas šveicarų sprendimas sudrebino rinkas ir tai kai kam padarė meškos paslaugas, o kai kuriuos praturtino. Skirtumas tame, kurioje barikadų pusėje esi – skolininkų ar santaupų laikytojų. Jei Lietuvaičiai laikė santaupas frankais, tada jų turto vertė gerokai padidėjo. Sausio 16 dieną kursas vis tik šiek tiek atsistatė ir dabar svyruoja ties 1 euras už vieną franką. Kitaip sakant kas turėjo 120 frankų anksčiau juos galėjo keisti į 100 eurų, o dabar jau gali iškeisti į 120 eurų. Problemos prasideda jei vis tik esi skolingas ir skola paimta frankais, nes analogišku pavyzdžiu vadovaujantis skola skaičiuojant eurais turėjo padidėti nuo 100 iki 120 arba grubiai - 20 proc.
Anksčiau dėl mažesnių palūkanų frankais buvo pradėję populiarėti skolintis šia valiuta. Toks valiutos viražas priverčia susimąstyti dar kartą, kad jei pajamas gauni eurais ir išlaidas patiri eurais tai geriausiai skolintis reikia ta pačia valiuta, nes priešingai galima labai skaudžiai nusvilti – taupant kelias dešimtąsias procento prarasti dešimtis procentų.
Analogiškai ir su santaupomis. Jas geriau turėti ta pačia valiuta ir neprisiimti papildomos rizikos. Franko pavyzdys būtų davęs naudos, tačiau ateityje negali žinoti ar nebus priešingo pokyčio, nes valiutos itin sunkiai prognozuojamos.