Infliacijos atžvilgiu FED nusitiekęs griežtai
Praėjusią savaitę rinkų dalyviai aštriai sureagavo į JAV Federalinių rezervų banko valdybos pirmininko Jerome‘o Powello kalbą, kurioje jis pakartojo, kad neketina atsitraukti dėl palūkanų normų kėlimo ir kad „FED yra pasirengęs sukelti šiek tiek ekonominio skausmo, kad pasiektų savo infliacijos tikslus“.
40 metų aukštumas pasiekęs metinis infliacijos lygis JAV šių metų liepos mėnesį sudarė 8,5 proc. ir buvo apie 0,6 proc. punkto mažesnis nei birželį. Nors padidintos bazinės palūkanos jau greičiausiai duoda rezultatų, FED ilgalaikis tikslas yra išlaikyti infliaciją ties 2 proc. riba.
Tolesnės geros ekonominės naujienos JAV reikštų, kad FED palūkanų normas padidins dar labiau, o prastenės ekonominės naujienos bendros didinimo krypties taip pat nepakeistų. Tad investuotojams, vertinantiems artimiausių metų perspektyvą, bet kuriuo atveju tenka įskaičiuoti didesnių bazinių palūkanų efektą.
Vasaros pabaigą rinkos pažymėjo raudona spalva
JAV akcijų rinkose pagrindiniai indeksai pastaruoju metu buvo linkę judėti neigiama trajektorija, o rinkos dalyviai sureagavo į staigų laisvų darbo vietų skaičiaus padidėjimą. Tai sukėlė nerimo dėl galimų agresyvesnių FED veiksmų kovojant su infliacija.
Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pradžios prarado daugiau kaip 8 proc. savo vertės, „Dow Jones“ per minimą laikotarpį sumažėjo apie 8 proc., o „Nasdaq Composite“ vertė sumažėjo beveik 12 proc.
Rugpjūčio mėnesį JAV darbo rinkos duomenys gali turėti įtakos, kiek FED per rugsėjį padidins palūkanų normas – 50 ar 75 baziniais punktais. Konsensusas rodo, kad darbo vietų skaičius padidės apie 298 tūkst., ir tai būtų įprastas pokytis. Jei šis skaičius bus didesnis, tai galėtų tapti priežastimi labiau padidinti palūkanas ir sukeltų naują išpardavimų bangą akcijų rinkose. Analitikai Volstrite prognozuoja, kad naujų darbo vietų skaičius JAV sieks 277 tūkst., o nedarbo lygis išliks nepakitęs bei sudarys apie 3,5 proc.
Stiprus JAV doleris – bent iki metų pabaigos
JAV doleris pratęsė savo stiprėjimo trajektoriją, o inversija tarp 2 metų ir 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų sumažėjo pakilus trumpesnio termino JAV obligacijų pajamingumui. Be to, euras pirmą kartą istorijoje praėjusią savaitę buvo pasiekęs 0,9954 JAV dolerio ribą.
„Swedbank“ valiutų strategų vertinimu, JAV dolerio kursas dar nepasiekė savo piko, tačiau spaudimas eurui artimiausioje ateityje gali sumažėti dėl ECB palūkanų didinimo ir ES priemonių energijos kainoms pažaboti. Euro ir JAV dolerio santykis turėtų išlikti panašiame lygyje iki metų pabaigos, o svaras sterlingas JAV dolerio atžvilgiu gali silpnėti ir toliau.
Obligacijų rinka signalizuoja apie recesiją
JAV iždo obligacijų pajamingumas praėjusį ketvirtadienį padidėjo pasirodžius informacijai, kad laisvų darbo vietų ekonomikoje buvo mažiau nei tikėtasi, bet tai tik padidino investuotojų nerimą dėl pavojingo infliacijos, agresyvių FED veiksmų ir recesijos derinio.
10 metų trukmės obligacijų pajamingumas sudarė 3,26 proc. ir buvo didžiausias nuo birželio vidurio, o 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo iki 3,51 proc. bei pasiekė aukščiausią lygį šįmet.
Investuotojų stebimas pajamingumo santykis, matuojamas atotrūkiu tarp 2 metų ir 10 metų obligacijų pajamingumų, išlieka neigiamas ir sudaro 29 bazinius punktus. Šios kreivės inversija signalizuoja apie pasikeitusį verslo ciklą ir yra vienas iš artėjančios recesijos indikatorių.
Laukiama staigesnio ECB palūkanų padidinimo
Europos akcijų rinkose akcijų kainos smuktelėjo žemyn, nuogąstaujant dėl aukštesnių palūkanų normų, energetikos krizės ir gresiančios recesijos. Visos Europos indeksas „STOXX 600“ nuo rugpjūčio mėnesio vidurio sumažėjo apie 6 proc., Vokietijos DAX – buvo smuktelėjęs apie 6,5 proc.
Remiantis ekonomistų apklausa, kovodamas su infliacija, ECB turės būti agresyvesnis, nei manyta anksčiau. Du trečdaliai respondentų teigia, kad ECB iki šiol veikė per lėtai ir turės padidinti banko bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc. „Swedbank“ analitikai atkreipia dėmesį, kad per artimiausią ECB susitikimą palūkanų norma gali būti padidinta 75 baziniais punktais.
Azijos rinkose − bandymai atsispirti neigiamam sentimentui
Azijos rinkose akcijų kainos praėjusią savaitę bandė atsigauti po ankstesnių didelių svyravimų, nors dauguma pagrindinių rinkų vis dar buvo neigiamoje teritorijoje. Azijos rinkose taip pat atsispindi investuotojų nerimas dėl tolesnio agresyvaus FED pinigų politikos griežtinimo.
Japonijos „Nikkei 225“ akcijų indeksas nuo rugpjūčio vidurio yra susitraukęs daugiau kaip 4 proc., o Kinijos „CSI 300“ – apie 3 proc., Honkongo „Hang Seng“ indekso nuosmukis palyginamuoju laikotarpiu sudarė apie 2 proc.
Baltijos šalių rinkose – geri žemės ūkio bendrovių rezultatai
Vasaros pabaigą Baltijos šalių biržose žymėjo įmonių pusmetinių rezultatų paskelbimas. Drabužių mažmenininkės „Aprangos“ apyvarta 2022 m. rugpjūčio mėn. sudarė 27 mln. eurų ir buvo 3,3 proc. mažesnė nei prieš metus. 2022 m. sausio–rugpjūčio mėn. „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta sudarė apie 180 mln. eurų arba 36,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2021 m.
Žemės ūkio produktų ir maisto gamybos įmonė „Auga group“ per 2022 metų 6 mėnesius uždirbo 12,4 mln. eurų pelno, kuris buvo 46 proc. didesnis nei per pirmąjį praėjusių metų pusmetį, kai siekė apie 8,5 mln. eurų. Per minėtą laikotarpį grupė uždirbo 3,65 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus jis sudarė apie 0,75 mln. eurų. Bendrovės akcijos kaina į paskelbtus rezultatus sureagavo nežymiu 0,57 proc. brangimu.
Žemės ūkio sektoriaus įmonė „Linas Agro Group“ per finansinius metus, kurie baigėsi 2022 m. birželio 30 d., pardavė 3,7 mln. tonų produkcijos – 17 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais. Konsoliduotos grupės pajamos išaugo 101 proc. ir sudarė apie 1,9 mlrd. eurų, o grupės EBITDA rodiklis padidėjo 3 kartus ir viršijo 134 mln. eurų. Grupės grynasis pelnas išaugo daugiau kaip 5 kartus ir siekė 80 mln. eurų. Tokie rezultatai lėmė įmonės akcijos pabrangimą 9 proc. iš karto po jų paskelbimo, tačiau savaitės gale kainos prieaugis buvo sumažėjęs iki 4 proc.
Pieno gamintojos „Vilvi group“ pardavimų pajamos per 2022 metų pirmus 6 mėnesius buvo 112,8 mln. eurų arba 66,3 proc. didesnės negu per tą patį laikotarpį 2021 m. Bendrovės grynasis pelnas minimu laikotarpiu siekė 8,3 mln. eurų. Jos akcijos kaina po rezultatų paskelbimo pabrango apie 3 proc.
Naftos kaina smunka, tikintis paklausos sumažėjimo
Naftos kainos praėjusią savaitę smuko labiausiai per pastarąjį mėnesį, tikintis mažesnės degalų paklausos dėl galimos recesijos ir COVID apribojimų Kinijoje.
Naftą išgaunančių šalių organizacija OPEC+ 2 kartus sumažino metinę naftos pasiūlos perspektyvą, todėl kitąmet prognozuojamas naftos deficitas. Taip bandoma palaikyti pastaruoju metu smukusias naftos kainas.
„Brent“ rūšies nafta praėjusią savaitę buvo prekiaujama maždaug 93 JAV dolerių už barelį lygyje, jos kaina per savaitę buvo sumažėjusi beveik 10 proc. WTI naftos kaina sumažėjo daugiau kaip 10 proc. ir praėjusios savaitės gale siekė apie 87 JAV dolerius.
Šią savaitę – ECB sprendimas dėl palūkanų
Investuotojų dėmesio centre šią savaitę turėtų išlikti skelbiami euro zonos pirkimų vadybininkų indeksas ir mažmeninės prekybos rezultatai, patikslintas antrojo ketvirčio BVP įvertis. JAV laukiama paslaugų sektoriaus pirkimų indekso ir būsto paskolų sandorių rezultatų.
Tiesa, reikšmingiausiu įvykiu turėtų tapti ECB tarybos susirinkimas, kuris įvyks šį ketvirtadienį. Po jo paaiškės, kiek bus padidintos palūkanos šį kartą. Pirmą kartą po 10 metų pertraukos ECB bazines palūkanas padidino 0,5 proc. punkto šių metų liepos mėnesį.