1997 metų liepą Azijos finansų rinkose prasidėjusios krizės padarinius 1998 metais dėl sumažėjusios naftos ir kitų žaliavų paklausos (o dėl to ir kainų) pajuto ir Rusija. Tuo metu Lietuvos ekonomika buvo ypač priklausoma nuo rytinės kaimynės, todėl krizė netruko paveikti ir vietos eksportuotojus.
Kinijos istorijoje keistenybių nėra
Tačiau G. Gečiauskienė DELFI sakė, kad 1998-ieji nėra geriausia analogija tam, kas šiandien vyksta Kinijoje.
„Kinijos situacija yra unikali, – sakė ji. – Tai ne ekonominių parametrų, o grynai finansų rinkos veiksnių nulemti pokyčiai.“
Finansų ekspertė pabrėžė, jog šią savaitę smarkiai kritę akcijų rinkos indeksai yra vidiniai ir užsienio investuotojams neprieinami. Ji taip pat priminė, kad į prieš pusmetį staigiai kristi pradėjusias akcijas daug smulkių Kinijos investuotojų investavo ilgus metus.
„Svarbu suvokti, kad tai šalies vidaus reikalas ir dėl to šis indeksas svyruoja daug labiau nei kad svyruotų, jei būtų tarptautinis“, – pridūrė G. Gečiauskienė.
Beje, penktadienį Šanchajaus biržos indeksas dieną užbaigė padidėjęs beveik 2 proc.
„Daug institucinių investuotojų Kinijoje penktadienį pirko atpigusias akcijas, – pasakojo „Danske Bank“ finansų ekspertė. – tad visa ši istorija nėra keista, tai tiesiog rinkos svyravimo eiga, kuri nebūtinai reiškia, kad vyksta krizė.“
Laisvi pinigai
Tačiau G. Gečiauskienė pastebėjo, jog tam tikrą susirūpinimą dėl finansų rinkų išlaikyti derėtų, nes sistemoje cirkuliuojantis laisvų pinigų kiekis yra viena iš priežasčių kodėl negalima žinoti, ar akcijų rinkų kainos atitinka tikrąsias vertes, ar vis dėlto yra papūstos.
„Tam tikrą rūpestį iš tikrųjų kelia milžiniškas laisvų pinigų kiekis globaliose rinkose. Jis atsirado dėl JAV Federalinio rezervo dolerių spausdinimo, dabar Europos centrinis bankas daro tą patį“, – sakė ji.
Pašnekovė pasakojo, jog palūkanų normos šiuo metu yra labai žemos, todėl milžiniškas sukurtų laisvų pinigų kiekis slankioja tarp rinkų ir kažkur akcijose ar obligacijose nusėda, o neretai tai būna besivystančiose rinkose, kartu ir Kinijoje.
G. Gečiauskienė sakė, kad nėra lengva įvertinti, kokia šių prispausdintų pinigų dalis turėjo įtakos akcijų rinkų sukilimui, t.y. kiek jų buvo suinvestuota ir kiek buvo sukeltos akcijų rinkų kainos.
„Jeigu daug pinigų yra suplaukę į globalias akcijų rinkas, tai gali turėti įtakos ateityje ir matysime daugiau kritimų dar ne vieną kartą“, – įspėjo ji.
Rizikų yra visada
Apie naujos krizės grėsmę savo skiltyje „Financial Times“ šią savaitę rašė ir apžvalgininkas Martinas Wolfas. Jis pastebėjo, kad pasaulio ekonomika be sustojimo auga nuo 1946 metų ir net 2009 metais, nepaisant finansų krizės, jai pavyko pasistiebti.
„Pasaulio bendrasis vidaus produktas nuo 1900 metų augo vidutiniškai po 3 proc. kasmet. Šiandien visi planetos gyventojai per metus sukuria per 30 kartų daugiau vertės nei per tą patį laiką sukurdavo prieš 100 metų“, – priminė jis ir pridūrė, jog sparčiausiai pasaulio ekonomika augo tarp 1947 ir 1970 metų, t.y. tuo metu kai vyravo pokarinė keinsistinė ekonomika.
M. Wolfas išskyrė tris pagrindines rizikas, kurios pasaulio ekonomikai gali turėti poveikio 2016 metais.
Pirmoji – kad dėl pastaraisiais metais ypač aktyviai veikusių ir savo balansus išpūtusių centrinių bankų kaltės prasidės didžiulė infliacija, tačiau, jo manymu, jie sugebės situaciją suvaldyti.
Antroji – finansų krizės grėsmė besivystančiose rinkose, tačiau patikino, kad ji labiau primintų 1998-uosius, o ne 2009-uosius ir viso pasaulio smarkiai nepaveiktų.
Trečioji – geopolitiniai konfliktai, pavyzdžiui, gal kilti karas tarp dviejų supervalstybių, naujas JAV prezidentas gali pasirodyti visiškai netinkamas savo darbui, Islamo valstybė gali pateikti naujų iššūkių, o Europos Sąjunga gali nesugebėti susidoroti su pabėgėlių krize ir kitomis problemomis ir t.t.
„Vis dėlto, didelė tikimybė, kad nė vienų neišsipildys“, – reziumavo jis.
Pamiršo pamokas?
Dar viena pastaruoju metu aptarinėjama tema – ar finansų rinkų veikėjus prižiūrinčios institucijos sugebės ištesėti savo pažadus apie tai, kad neleis pasikartoti ankstesnės krizės klaidoms.
Didžiosios Britanijos šešėlinis iždo kancleris, leiboristas Johnas McDonnellas mano, kad jo šalies bankus prižiūrinčios institucijos pernelyg atsipalaidavo ir nebe taip griežtai reguliuoja bankų veiklą, nebesistengia pakeisti prieš pastarąją finansų krizę vyravusios kultūros.
Tačiau finansų kompanijos „Virgin Money“ vadovė Jayne-Anne Gadhia BBC radijui teigė, kad, jos manymu, jokio sušvelnėjimo bankų atžvilgiu nėra, o per pastaruosius 8 metus atsirado be galo daug naujų reguliavimo priemonių ir taisyklių.
„Jei pažeidėjai yra nubaudžiamai, vyrauja teisinga kultūra, o su vartotojais elgiamasi tinkamai, tada prižiūrėtojai savo darbą atlieka gerai“, – kalbėjo ji.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos parlamento iždo komiteto pirmininkas Andrew Tyrie pasakojo, kad baiminasi dėl to, jog kuo daugiau laiko prabėgs nuo finansų krizės, tuo labiau visi bus linkę pamiršti anksčiau padarytas klaidas, o dėl to bus didesnė tikimybė jas pakartoti.
„Galbūt kita krizė ateis po 10 ar 20 metų, tačiau mūsų pareiga yra sukurti kuo geresnes apsaugines priemones, kad jos padariniai nebūtų tokie pat skaudūs kaip pastarosios“, – BBC radijui sakė jis.