„Graikijai puikiai sekėsi, kol ji buvo sudaryta iš miestų – valstybių, kai ji tapo šalimi, sutriko“, - rėžė Vilniuje viešėjęs Prancūzijoje įsikūrusios verslo mokyklos „Insead“ bendrovių valdymo iniciatyvos akademinis vadovas, profesorius Ludo Van Der Heydenas.
Išgirdęs klausimą, ką daryti su Graikija, profesorius atrodo to ir telaukė.
„Tai – ekonominis klausimas ir atsakymas yra ne per daug sudėtingas. Bet dar lengviau pasakyti, ko nedaryti: jei esi bankrutavęs, nereikia skolas dar auginti, - kalbėjo jis. - Europos Sąjunga turi mažiau biurokratų nei Paryžiaus miestas, taigi neįtikėtina, kaip Europos Sąjunga investavo tiek daug pinigų į Graikiją, kai buvo tiek daug korupcijos?“
Pasak jo, Europos Sąjungos (ES) idėja ir gimė tam, kad Europos šalių rinkose būtų laikomasi disciplinos ir korupcija būtų persekiojama.
Trečia, pasak jo, Graikija gebėjo įsiskolinti tiek daug, nes prisijungė prie euro zonos: paskoloms eurais palūkanos buvo palyginti mažos, tad šalis skolinosi eurais ir buvo skelbiama žinia, kad Graikijai nebus leista žlugti.
„Aš manau, kad yra įdomu, kad Graikijos problemos priežastimi yra euro sėkmė. Kartu manau, kad reikia sukurti Europos rinką su pagrindinėmis taisyklėmis. Kalbant iš senųjų Europos šalių perspektyvos, manau, kad ateitis yra naujosios Europos Sąjungos narės, kurios turės disciplinuoti senąsias nares. Manau, regiono ateitis yra centro, Rytų ir Šiaurės Europa. Tai akivaizdu artimiausiems 20-iai metų“, - kalbėjo L. Van Der Heydenas.
Apibendrindamas, jis kalbėjo, kad šešios valstybės sukūrė ES – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vakarų Vokietija – o dabar yra laikas ateiti vadovauti kitiems.
„Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Graikijos ir Prancūzijos problema yra korupcija. Tai vyksta kiekvieną dieną. Prancūzijoje esate išrenkamas prezidentu, nes sakote, kad žmonės uždirbs tiek pat ir dirbs mažiau, - piktinosi L. Van Der Heydenas. - Tai yra balsų pirkimas.“
Jis ironizavo, kad nelengva ir Vokietijai, kuri po Antrojo pasaulinio karo decentralizavo valdymą ir kai tik imasi griežtesnių sprendimų, jai primenama nacistinė diktatūra.
„Kodėl turėtume Graikiją laikyti ES dalimi, nes jie sukūrė filosofiją prieš kelis tūkstantmečius? Bet kuriuo atveju, jie ją prarado“, - apgailestavo L. Van Der Heydenas.
DELFI skelbė, kad Graikija neįstengs atlikti mokėjimo Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) birželio 5 dieną, jeigu užsienio kreditoriai nesuteiks jai finansinės paramos.
Graikijos premjero Alexis Tsipras vyriausybė tikisi susitarti su kreditoriais dėl paramos mainais į reformas, tačiau Europos Sąjunga (ES) ir TVF nusiteikę pesimistiškiau ir teigia, kad derybos juda pernelyg lėtai, kad toks tikslas būtų pasiektas.
Birželio 5 d. būtina sumokėti TVF pirmąją iš bendros 1,5 mlrd. eurų grąžintinos sumos dalį - 300 mln. eurų.