Pernai „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje iš viso listinguotos 23 obligacijų emisijos – septyniomis daugiau nei užpernai. Rygos ir Talino biržose listinguota atitinkamai 21 ir 17 emisijų. Kaip sako „Nasdaq Vilnius“ Emitentų priežiūros ir administravimo vadovė Simona Bačkienė, toks finansavimo būdas įmonei suteikia daugiau laisvės ir lankstumo – išleidus emisiją akcininkų struktūra nesikeičia, įmonė būna mažiau priklausoma nuo bankų.
„Labai svarbu tai, kad žengus į biržą investuotojų, klientų, partnerių ir kitų interesų grupių akyse pagerėja įmonės įvaizdis, reputacija. Listinguojamai bendrovei lengviau pritraukti ir savo komandoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos vadovus bei darbuotojus. Be to, jie gali būti papildomai motyvuojami įmonės akcijomis“, – teigia S. Bačkienė.
Pasak ekspertės, obligacijų rinkos efektyvumą puikiai iliustruoja ir faktas, kad įmonės emisijas paprastai atlieka ne po kartą, o į rinką įsitraukia vis įvairesnių sektorių atstovai.
Pavyzdžiui, viena didžiausių regiono grūdų perdirbimo bendrovių „Baltic Mill“ pernai atliko jau ketvirtąją savo obligacijų emisiją, kurios vertė siekė 3 mln. eurų. Antrąją 8 mln. eurų vertės emisiją išleido sveikatos paslaugų bendrovė „InMedica“. Trečiąją (3 mln. eurų vertės) – investicinis fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“. Biržoje dalyvauja ir valstybės įmonės – energijos perdavimo grupė „EPSO-G“ birželį atliko net 75 mln. eurų vertės obligacijų emisiją.
„Tam, kad mūsų kapitalo rinka ir toliau vystytųsi, reikalingos priemonės, kurios, iš vienos pusės, skatintų įmones ateiti į viešąją vertybinių popierių rinką, o iš kitos pusės, sudarytų palankesnes sąlygas investuotojams į jas investuoti. Kai kurios iš šių priemonių jau įgyvendinamos.
Tarkime, INVEGA šiuo metu teikia subsidiją, kuri leidžia emitentams gauti iki 50 proc. (bet ne daugiau kaip 50 tūkst. eurų) kompensaciją, skirtą padengti sąnaudas, patirtas išleidžiant obligacijas. Ši priemonė jau galioja porą metų ir ja vis dar galima pasinaudoti“, – dėsto advokatų kontoros COBALT partnerė, Bankininkystės ir finansų praktikos grupės vadovė Eva Suduiko.
Pasak S. Bačkienės, šiuo metu minėta INVEGA subsidija sėkmingai pasinaudojo 2 įmonės, tarp kurių yra UAB „Legal Balance“ (obligacijos listinguotos First North 2023 m. sausio 26 d.) ir uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (obligacijos lisntinguotos Nasdaq Vilnius reguliuojamoje rinkoje 2022 m. liepos 19 d.).
Visgi, pasak E. Suduiko, didesnį proveržį galėtų padaryti kita priemonė, apie kurią pradėta kalbėti prieš kelis metus. Pagal šią priemonę, Vyriausybės įsteigta garantijų institucija galėtų išduoti garantijas dėl piniginio reikalavimo dalinio apmokėjimo kreditoriui, įsigijusiam obligacijas, skirtas investicijoms finansuoti ar apyvartinėms lėšoms papildyti. Tai sudarytų daugiau galimybių išplatinti obligacijas ir mažiau žinomoms įmonėms. Tiesa, dėl pandemijos ir karo ši priemonė buvo kiek atidėta į šalį ir kol kas neveikia.
„Jei atsirastų daugiau institucinių investuotojų, tai didintų ir smulkiųjų investuotojų pasitikėjimą kapitalo rinkomis. Kitaip tariant, vyktų grandininė reakcija. Kalbant apie institucinius investuotojus, šiuo metu reikėtų bent jau galimybės pensijų fondams investuoti ne tik į vertybinius popierius reguliuojamoje rinkoje, bet ir alternatyvioje rinkoje First North.
Kas liečia smulkiuosius investuotojus, Lietuvai svarbu skatinti pačią investavimo kultūrą, šviesti investuotojus tiek dėl galimų investavimo produktų, tiek dėl to, kaip jais pasinaudoti. Reikšminga paskata būtų ir investicinės sąskaitos sukūrimas“, – teigia E. Suduiko.
Fizinio asmens investicinėje sąskaitoje laikomos lėšos būtų naudojamos investavimui, o per ją gautas pelnas būtų apmokestinamas tik jį išsiimant, t.y. nebereinvestuojant. Ekspertų teigimu, dabartinė praktika yra ydinga. Mat šiandien mokesčius tenka mokėti už kiekvieną pelningai parduotą akciją, net jeigu bendras investavimo rezultatas metų pabaigoje buvo nuostolingas arba lėšos buvo iš karto reinvestuotos. Šie įstatymų pokyčiai jau ruošiami ir galėtų būti priimti kartu su būsimąja mokesčių reforma.
Tiesa, kol kas dabartiniai įstatymų projektai sulaukia ir nemažai kritikos. Pavyzdžiui, dėl sumos ribojimo (10 000 EUR), kurią galima būtų įnešti į investicinę sąskaitą. Tai įneštų painiavos deklaruojant pajamas tais atvejais, jei būtų įnešta daugiau.
„Neseniai Vyriausybėje buvo patvirtintos Kapitalo plėtros gairės, kurios numato eilę priemonių, kaip vystyti kapitalo rinką. Tai ir teisinio reguliavimo tobulinimas (pavyzdžiui, vertybinių popierių rinkos taisyklių Baltijos šalyse suvienodinimas), mokestinės aplinkos tobulinimas (įskaitant jau minėtą investicinę sąskaitą), finansinių produktų pasiūlos didinimas (pavyzdžiui, didesnis valstybės valdomų įmonių vertybinių popierių skaičius reguliuojamoje rinkoje) ir, aišku, visuomenės švietimas. Mokyklose apie investavimą nieko nemoko, o turėtų. Aktyviai, tvariai rinkai būtini aktyvūs smulkieji investuotojai“, – teigia E. Suduiko.