Didžiausių euro zonos bendrovių akcijų kainas įvertinantis indeksas EURO STOXX 50 praėjusiais metais ūgtelėjo 4 proc., o pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 – smuktelėjo beveik 1 procentu.
Gruodį pagaliau pradėtas JAV pinigų politikos normalizavimas kilstelėjo per metus aiškios krypties neįgavusį JAV iždo obligacijų pajamingumą – šis dvejų metų trukmės obligacijų išaugo nuo 0,66 proc. metų pradžioje iki 1,05 proc. metams baigiantis.
Kita vertus, Europos centrinio banko praėjusių metų kovą pradėta, o gruodį „perkalibruota“ plataus
masto kiekybinio skatinimo programa padėjo smarkiai išaugti didžiųjų euro zonos valstybių vyriausybių obligacijų kainoms. Vokietijos dvejų, trejų ir penkerių metų obligacijų pajamingumas laikosi žemiau 0 proc. (atitinkamai - 0,36, -0,33 ir -0,08 proc.).
Praėjusius metus ties 1,21 riba pasitikęs EUR/USD kursas 2016-uosius pradėjo žemiau 1,09 JAV dolerio už eurą (-10,2 proc. per metus). Spaudžiama išliekančios perteklinės pasiūlos, įspūdingą krytį pademonstravo ir naftos kaina, per 2015 m. sumenkusi daugiau negu 35 procentus
Priešingai juodojo aukso kainą veikia nerimstanti įtampa Artimuosiuose Rytuose – sekmadienį Saudo Arabija paskelbė apie nutraukiamus diplomatinius ryšius su Iranu.
Naujaisiais metais rinkos dalyvių dėmesio, akivaizdu, nepaleis ir Kinijos veiksnys. Šįryt, pagrindinių indeksų vertei smukus daugiau negu 7 proc., buvo sustabdyta prekyba Kinijos bendrovių akcijomis.
Investuotojai suskubo perleisti akcijas, įvertinę naują Kinijos makroekonominę informaciją – bendrovės „Caixin“ skelbiamas šalies gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis patvirtino Kinijos pramonės įmonių aktyvumą gruodį dar sumenkus (48,2 punktai).
Nenuostabu, kad ir kitose Azijos akcijų rinkose šįryt laikosi pesimistiškos nuotaikos (09:45 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 -3,06 proc., Honkongo HANG SENG -2,69 proc.), o šios, tikėtina, pirmadienį pasklis ir per pagrindines JAV bei Europos biržas.
Baltijos šalių biržoms 2015-ieji metai buvo išties sėkmingi – visų indeksų reikšmės pastebimai išaugo.
Didžiausią prieaugį pademonstravo Rygos biržos indeksas, kilęs 45,66 proc., jį sekė Talino biržos indeksas, kuriuo vertė augo 19,06 proc., o trečioje vietoje liko Vilniaus biržos indeksas, ūgtelėjęs 7,42 procento.
Metų sėkmingiausia investicija galima vadinti Latvijos „Ventspils naftos“ akcijas, kurių kaina pašoko keturis kartus, šveicarų holdingo „Vitol“ dukterinei bendrovei „Euromin Holdings“ pasiūlius ypač dosnią išpirkimo kainą. Tarp Baltijos bendrovių daugiausiai naudos iš į vienuolikos metų žemumas nusmukusios naftos kainos gavo „Tallink Grupp“. Smarkiai sumažėjus veiklos sąnaudoms, rezultatai pastebimai pagerėjo, o tai netruko atsiskleisti ir akcijų kainoje – per
metus jos pabrango 27 procentus.
Vilniaus biržoje žibėjo Šiaulių banko akcijos, kurios per metus pabrango 21,66 procento. Investuotojų ūpą didino už 40 mln. eurų parduotas Žalgirio stadionas ir šalia esantis sklypas bei veiklos diversifikacija įvykdžius banko „Finasta“ įsigijimą.
Šiandien prasideda „INVL Baltic Real Estate“ naujos akcijų emisijos platinimas, per kurį tikimasi pritraukti 11,50 mln. eurų patalpų „Vilnius vartų“ komplekse įsigijimui finansuoti. Minimali kaina yra 0,40 euro už akciją, o platinimas vyks iki kovo 3 dienos.
Galutinis išleidžiamų akcijų skaičius, jų paskirstymas tarp esamų akcininkų ir mažmeninių bei institucinių investuotojų bus nustatytas ir paskelbtas maždaug kovo 7 dieną. Taip pat šiandien yra paskutinė diena atsiliepti į UAB „Icor“ oficialų siūlymą supirkti „City Service“ akcijas už vieną mokant 1,715 euro. Įvykdžius oficialaus siūlymo pareigą, bendrovės akcijos artimiausiu metu bus išbrauktos iš Vilniaus
biržos Oficialiojo prekybos sąrašo.
„Agrowill Group“ pranešė atskirianti gamybinę ir turto valdymo veiklą. Bendrovė perleido žemės plotus valdančias įmones kontroliuojančių bendrovių akcijas investiciniam fondui „Fixed Yield Invest Fund“. Fondas už akcijas atsiskaitė išleisdamas investicinius vienetus, kurių grynoji vertė sudarymo dieną buvo 6,6 mln. eurų.