Labiausiai pabrango vartojimo prekių ir paslaugų sektoriuje veikiančių bendrovių, pirmiausia automobilių gamintojų, akcijos (BMW AG +3,83 proc., „Volkswagen AG“ +2,58 proc., „Daimler AG“ +2,53 proc.). Prie gero investuotojų ūpo prisidėjo ir lūkesčius viršijusi Vokietijos makroekonominė informacija.
Vakar paskelbta, kad didžiausios euro zonos ekonomikos eksporto mastas liepą išaugo 2,4 proc. (tikėtasi 1 proc., birželį -1,1 proc.), gerokai smarkiau, negu laukta, ūgtelėjo ir importas (2,2 proc., birželį -0,8 proc.). Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius (palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai) Vokietijos eksportuotojai realizavo 8,3 proc. daugiau produkcijos už euro zonos ribų. Nuo metų pradžios euras atpigo beveik 8 proc. JAV dolerio, 7 proc. – Didžiosios Britanijos svaro sterlingų ir 6 proc. – Kinijos juanio atžvilgiu.
Gera nuotaika užsikrėtė ir po laisvadienio sugrįžę rinkos dalyviai kitapus Atlanto. Pagrindinių JAV akcijų indeksų vertės antradienį šoktelėjo daugiau negu 2 proc. (S&P 500 +2,51 proc., DOW JONES +2,42 proc., NASDAQ +2,73 proc.). Diena buvo sėkmingiausia sveikatos priežiūros, informacinių technologijų ir gamybos sektoriuose veikiančių bendrovių akcijoms.
Investuotojai, dar praėjusią savaitę smarkiai nerimavę dėl Kinijos ekonomikos perspektyvų, nepraleido šalies Finansų ministerijos pranešimo apie aktyvinamą fiskalinę politiką, didinamas išlaidas infrastruktūros plėtrai ir spartinamą mokesčių sistemos reformavimą. Apie ekonomikos skatinimą vėl prakalbo ir Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe, kuris susitikime su investuotojais teigė sieksiąs mažesnio pelno mokesčio.
Azijos akcijų rinkoje optimizmas šįryt veržiasi per kraštus (09:25 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +7,71 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE +1,47 proc.). „Bloomberg“ naujienų agentūros apskaičiuojamas indeksas „Bloomberg Commodity Index“, rodantis 22 pagrindinių biržose prekiaujamų žaliavų kainas, kyla antrą dieną iš eilės (vakar +0,97 proc.).
Atsitiesė ir žaliavų valiutos – Naujosios Zelandijos doleris, Norvegijos krona ir Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo atitinkamai 1,3, 1,1 ir 1,7 procento. Baltijos šalių biržos liko pasaulinio akcijų ralio nuošalyje (OMXV -0,55 proc., OMXR -0,26 proc., OMXT +0,18 procento). Investuotojai buvo gana pasyvūs, o daugiausiai sandorių sudaryta prekiaujant LESTO (- 0,82 proc.) akcijomis.
Pardavėjų pusėje aktyviai veikė vieno tarpininko klientai, kurie pasinaudojo proga realizuoti per kelias dienas uždirbtą pelną po to, kai buvo paskelbtas palankus pastarosios bendrovės akcininkams LESTO ir „Lietuvos dujų“ keitimo į „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) akcijas santykis. Prekyboje LESTO akcijomis galima pastebėti investuotojų norą parduoti akcijas nelaukiant bendrovių akcijų konvertavimo dienos.
Vienas iš pagrindinių motyvų galėtų būti investuotojų nenoras rizikuoti nežinant, kuria kryptimi pasuks ESO akcijų kaina. Taip pat nerimaujama, kad, pasikeitus tarifų apskaičiavimo tvarkai, nepalankia LESTO linkme galėtų pasikeisti bendrovių sujungimo santykis.