Skauduliai: Kinija ir Indija
Tačiau Azija šiuo metu daugeliui ekspertų asocijuojasi su padidėjusia rizika ir akcijų „burbulais“. M. Vaičiulis sako, kad tai iš esmės taikytina Kinijai ir Indijai – jas reikią įdėmiai stebėti, tačiau likęs regionas neturi didžiausių trūkumų, kurie įvardijami apibūdinant Kiniją ir Indiją – kitų Azijos regiono valstybių ekonomika nerodo perkaitimo ženklų, akcijų rinkos nepervertintos, priešingai – jos gerokai saugesnės. Ekspertas teigia, kad Azijos valstybių galimybės konkuruoti su kitais regionais didžiulės, ir niekas neprieštarauja, kad Azija ir toliau „uždirbinės“ pasaulio pinigus.
Besivystančios rinkos?
Lietuvio požiūriu, Pietryčių Azija ir apskritai Azija asocijuojasi su Kinija, Indija ir daug nedidelių besivystančių valstybių. Tačiau nors visas regionas vadinamas besivystančiu, tačiau šalys realiai labai skirtingos.
„Yra rinkų, kurios tikrai dar tik pradeda vystytis, tačiau Azijoje egzistuoja ir praktiškai išsivysčiusios rinkos, kurių ekonomika ir akcijų rinkos žymiai panašesnės į vakarų valstybių nei į kaimyninių Azijos šalių“ , – tvirtina UAB „SEB VB Investicijų valdymo“ Investicijų valdymo departamento vadovas Marijus Kalesinskas.
Galimybės skirtingos
M. Kalesinskas sako, kad dažniausiai visi nori investuoti į rinkas „ankstyvojoje“ stadijoje, kol jų dar neatrado dauguma investuotojų. Praeitais metais toks atradimas Azijoje, o ir visame pasaulyje buvo Vietnamas, šiemet - Bangladešas. Šias valstybes galima prilyginti dar neatrastoms žemėms, kur rizika didžiulė, tačiau tikimasi ir ypač greito akcijų kainų augimo.
Visiškai kitokia situacija Singapūre, Pietų Korėjoje, Honkonge ir Taivanyje. Šios šalys pagal investavimo riziką labai artimos išsivysčiusioms rinkoms ir praktiškai nepalyginamos su Vietnamu ar Bangladešu. Kita vertus, šiose, praktiškai išsivysčiusiose, valstybėse, anot M. Kalesinsko, neverta ieškoti kažkokių naujų, neatrastų galimybių.
Priklausoma nuo JAV
Azijos valstybės gyvena iš eksporto, o beveik visų jų pagrindinis eksporto partneris – JAV, tad pasisakymai ir prognozės apie JAV ūkio lėtėjimą, mažėjantį vartojimą – labai svarbūs vertinant Azijos perspektyvas.
„Jei pagaliau sulauksime nuosmukio JAV, kurio tikimybę analitikai vertina vis dar mažiau nei 50 proc., tačiau diskutuoja jau rimtai, Azija nukentės labai stipriai, – tvirtina M. Kalesinskas. Jis pritaria daugelio ekspertų nuomonei, jog Azijos priklausomybė nuo JAV mažėja, bet sako, kad niekas negali tiksliai pasakyti, kokia ji yra šiuo metu ir ar užteks augančio vidinio vartojimo pačiame regione, kad atsvertų galimą nuosmukį JAV. – Jei JAV ekonomika ir toliau lėtėtų pakankamai švelniai, galbūt auganti Azijos rinka dėl didėjančio vartojimo Kinijoje, Indijoje ir vėluojančio ciklo Europoje sugebėtų pakelti netekimus“, – mano M. Kalesinskas.
Amortizuos išsivysčiusiųjų lėtėjimą?
Dalis analitikų, pasak M. Kalesinsko, bando pagrįsti kitą scenarijų: jie teigia, kad Pietryčių Azijos valstybės jau pasidarė tiek svarbios ir tokios stiprios, jog pasaulio mastu amortizuos išsivysčiusių valstybių lėtėjimą. Tačiau SEB VB Investicijų valdymo ekspertas taip nemano. Jis teigia, kad dar anksti kurti tokias teorijas, mat Azijos ekonomika vis dar laikosi iš eksporto, o dingus vienai ar kelioms pagrindinėms rinkoms, Azija viena pati nepajėgtų išgyventi be didelių nuostolių.
Surištos su doleriu
Kita vertus, jei JAV stipriai sumažėtų vartojimas, Azija galėtų bandyti kompensuoti nuostolius daugiau eksportuodama į Europą, tačiau tada neigiamas veiksnys taptų vis silpnėjantis doleris. „Kol Azijos valiutos susietos su doleriu (o daugiausia prekiaujama su JAV), tol silpnėjanti valiuta nėra didelė problema Azijoje, tačiau jei reiktų labiau didinti eksportą į Europą, tada silpnas doleris taptų didele kliūtimi“, – teigia M. Kalesinskas.
Milžiniškas Kinijos augimas
„Kinija atsiveria visam pasauliui, įsilieja į globalią ekonomiką ir tampa vis labiau reikšminga. Šiemet Kinija pralenkė JAV pagal pridėtą indėlį į bendrąjį pasaulinį vidaus produktą“, – sako M. Kalesinskas, šiuo pavyzdžiu iliustruodamas Kinijos įtakos pasaulyje didėjimą.
Kolega M. Vaičiulis tvirtina, kad Kinijos ekonomikos augimas daugelį metų stulbina visą pasaulį. Normalus Kinjos BVP augimas 8-10 proc., o 6 proc. būtų suprantamas kaip mažas.
„Jau 7 ketvirčius iš eilės Kinijos augimas viršija 10 proc. Nesenai šios šalies valdžia paskelbė, jog yra susirūpinusi per aukštu augimu šių metų trečiąjį ketvirtį. Investuotojai supranta tai kaip signalą, jog ekonomika bus stabdoma, ir reaguoja labai jautriai. Kita vertus, toks pastovus augimas rodo, kad kinai iš kitų regionų atiminėja pelnus ir dėl to ciklas yra daug ilgesnis nei paprastai būna su tokiu sparčiu ekonomikos augimu“, – sako M. Vaičiulis, teigiantis, jog netgi baimė, kad bus stabdoma ekonomika, stipriai įtakoja akcijų rinkas.
Kinijos vidaus vartojimas
Dėl į eksportą orientuotos ekonomikos pinigai ateina į Kiniją, taip natūraliai kyla pragyvenimo lygis. „JT investicijų valdymas“ fondų valdytojas Marius Dubnikovas milžinišką Kinijos potencialą įžvelgia augančiame vienos iš daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės vidaus vartojimo augime. Kad vartojimas auga, ekspertas vaizdžiai iliustruoja „maisto infliacijos“ rodikliais.
„Kinijoje mėsa per pastaruosius 11 mėnesių pabrango daugiau nei 50 proc. Kinai pradeda vartoti. Jie šalia ryžių pradėjo pirkti mėsą“, – tvirtina M. Dubnikovas, teigiantis, jog daugelis faktų rodo ir Kinijoje augantį prabangos prekių poreikį. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių koncernai Audi, Wolksvagen, Porshe, kurių akcijos šiemet brango 20 proc., neseniai paskelbė geresnius nei tikėtasi veiklos rezultatus, kuriuos sąlygojo gerokai išaugę pardavimai Kinijoje.
Vietiniai investuotojai
Unikali Kinijos akcijų biržos situacija – milijardinės valstybės gyventojų įprotis pirkti akcijas. Vietiniai gyventojai labai daug ir gana aktyviai investuoja. Teigiama, kad investavimui kiekvieną savaitę Kinijoje atidaroma daugiau nei 100 000 sąskaitų. Pagal vyriausybės apribojimus kinai gali investuoti tik Kinijos biržoje – akcijų kainos kyla milžiniškais tempais.
„Kinijoje madinga investuoti. Tai reiškia, jog ateina milijonai naujų žmonių, atsinešančių nedidelius pinigus ir besimokančių investuoti. Bet kai šie pinigai sudedami į rinką, jie gali ją pajudinti. Toks didžiulis naujų privačių investuotojų skaičius istoriškai į rinką ateina pirmą kartą, tad niekas negali tiksliai pasakyti, kiek tai tęsis, kokią turės įtaką ar pan. Negalima nusibrėžti grafiko ir paskaičiuoti“, – tvirtina M. Vaičiulis, sakantis, kad situaciją galima palyginti nebent su į mažas valstybes ateinančiomis didelių institucinių investuotojų lėšomis. Kai tokie investuotojai palieka rinką, ji stipriai krenta, tačiau ar kinai pabėgs iš savo rinkos ir kiek dar milijonų jų ateis naujų – kol kas visiškai neaišku.
Kinams atvers užsienį
Nors ir atidėliodama bei dvejodama, Kinijos vyriausybė vis tik žada panaikinti apribojimus kinams investuoti tik vietinėje rinkoje. „Žinodami, kad kinai netolimoje ateityje gali būti „išleisti“ į užsienį ir tai, jog į užsienio rinkas jie greičiausiai investuos per HonKongo biržą, tikimasi, jog ir ši rinka pradės drastiškai augti. Tai sukėlė kitą efektą – paskatinti šių lūkesčių į Honkongą jau kuris laikas plūsta fondų, kurių valdytojai tikisi uždirbti iš kinų antplūdžio, pinigai, keliantys ir šios rinkos kainas“, – tvirtina „Hansa investicijų valdymas“ finansų rinkų analitas Ignas Pliuškys, manantis, jog noras pasipelnyti iš šios situacijos gali būti kiek pavėluotas.
Jei vyriausybė kinams „atidarys“ užsienio rinkas, M. Vaičiulis tikisi, jog išėjus lėšoms iš „vidinės“ Kinijos biržos, ji palaipsniui susinormalizuos ir nebeaugs taip sparčiai, o augantys įmonių pelnai per keletą metų sąlyginai „atpigins“ įmonių akcijas.
Per brangios?
Ar rinka brangi, ar pigi, santykinai parodo akcijų P/E rodiklis (įmonės pelno ir akcijos kainos santykis). Apytisklė „nykščio“ taisyklė, anot M. Kalesinsko, sako, kad jei P/E žemiau 10 – rinka pigi, jei 10-20 – normali, ir iš to negalima padaryti išvadų, jei virš 20 – tai jau brangu. Kinijos vidaus rinkoje (Šanchajuje), kuri prieinama kinams pagal skirtingus skaičiavimus P/E: 50 – 70. Metų pradžioje buvo 30.
„Išorinėje“ Kinijos biržoje (Honkongo biržoje), kurioje negali investuoti kinai, o į Kinijos įmonių akcijas investuoja užsieniečiai, P/E rodiklio reikšmė ~ 25 – 30. Metų pradžioje buvo ~ 13.
Anot M. Kalesinsko, pagal šiuos rodiklius Kiniją galima pavadinti brangiausia pasaulio rinka. Istorinis besivystančių valstybių šio rodiklio vidurkis – 11. M. Kalesinskas teigia, kad iki šiol dar niekada nėra buvę, kad šio rodiklio reikšmė tokį ilgą laiką nukryptų nuo vidurkio. Geras pavyzdys, anot eksperto, situacija JAV: prieš 2000 m. krizę JAV ten P/E reikšmė taip pat siekusi ~ 60, o po krizės rodiklis krito iki 15 ir iki šiol yra panašaus lygmens.
Olimpiada
Kartas pasigirsta kalbų, kad akcijų burbulas Kinijoje sprogs pasibaigus 2008 m. olimpiadai – mat šis renginys atneša daug užsakymų ir pinigų valstybėms, organizuojančioms olimpiadas. Tačiau „Hansa investicijų valdymas“ finansų rinkų analitikas Ignas Pliuškys mano, kad daugumai tikintis, jog burbulas sprogs po olimpiados, labai tikėtina, kad jis sprogs gerokai prieš ją – investuotojai norės būti gudresni ir apsidrausdami parduos akcijas anksčiau.
Kita vertus, ekspertas iš principo abejoja, ar tokio dydžio ekonomikai kaip Kinijos olimpiada gali padaryti didesnės įtakos. Jis teigia, kad šis veiksnys – greičiau psichologinis nei realus. Istoriškai valstybėse, kuriose būdavo organizuojama olimpiada anksčiau, akcijų kainos kildavo, tad bandoma projektuoti panašią situaciją ir Kinijoje.
Indija
I. Pliuškys teigia, kad Indija nuo kitų Pietryčių Azijos valstybių skiriasi tuo, jog valstybės einamoji sąskaita čia neigiama – eksportas mažesnis už importą. Indija kitaip nei daugelis besivystančios Azijos šalių orientuojasi į intelektualinį produktą. Indai – labiausiai išsilavinę visame regione, dauguma moka anglų kalbą. Jei kviečiate taksi, artimiausiu metu į telefono skambutį gali atsiliepti jau ne lietuviai, o indai.
Pasaulis aktyviai naudojasi pigia bet kvalifikuota indų darbo jėga. Daugelis bendrovių kuria padalinius, perduoda dalį savo užsakymų indams, ypač programinės įrangos srityse.
Indijoje per daug pinigų
Pagrindiniai neigiami ekonomikos veiksniai Indijoje, anot I. Pliuškio, yra nesutvarkyta infrastruktūra ir per didelės investicijos į šalį – tiek tiesioginės investicijos į verslą, tiek į akcijų rinką.
Ekspertas teigia, kad Indijos vyriausybė bando apriboti pinigų srautus į biržą, kurdama apribojimus užsienio investuotojams. Indijos birža įdomi tuo, kad beveik pusė pinigų į ją įplaukia per išvestines investavimo priemones ir anonimiškai. Vyriausybė priėmė sprendimą, jog visi užsienio investuotojai privalo registruotis. Rinka jau kitą dieną sureagavo ir nukrito 5 proc., tačiau vėliau labai greit atsistatė – tai, anot I. Pliuškio, parodo, jog apribojimo priemonės buvo per švelnios.
Pasak I. Pliuškio, Indijos akcijų rinka, kaip ir Kinijos, yra jau labai bragi. Šios dvi šalys išskirtinai brangiausios regione. Tik, kitaip nei Kinija, Indija brangia vadinama jau kelerius metus.
Surištas regionas
Ekspertai neabejoja, jog prasidėjus akcijų rinkų nuosmukiui Kinijoje ar Indijoje tai neigiamai paveiktų ir kitas regiono rinkas, tačiau, kadangi jos gerokai pigesnės (pvz.: Tailando P/E ~ 11), jos kristų mažiau ir atsigautų greičiau.
Geriausias regionas
M. Vaičiulis teigia, kad nors ilgalaikės Azijos perspektyvos tikrai labai geros, tačiau investuoti į Aziją ir užmiršti dviem trims metams – negalima. Einant metams jis rekomenduoja investuoti į mažesnes Azijos valstybes, bet nepamiršti ir Kinijos. Ekspertas tvirtina, jog investuotojui, besivystančioms rinkoms skiriančiam iki 20 proc. portfelio, visą šia dalį verta nukreipti į kurį nors visos Azijos fondą. M. Vaičiulis tiki, kad, nepaisant situacijų Kinijos ir Indijos akcijų biržose, Azija šiuo metu – geriausias pasirinkimas ieškančiam investicijų tarp besivystančių rinkų.
Atsargiau
Kiek kitaip situaciją Azijos rinkose vertina „SEB VB Investicijų valdymo“ departamento vadovas Marijus Kalesinskas. Jis teigia, jog didesnis nuosmukis Kinijoje turėtų prasidėti ne vėliau nei po poros metų, realiai – po metų. Ši krizė kuriam laikui paskui save nusitemptų ir visą likusią Aziją. Todėl jau investavusiesiems Azijoje ekspertas siūlo palaipsniui mažinti savo investicijų dalį šiame regione, o naujiesiems investuotojams – pasiieškoti pigesnių rinkų.