17 val. Lietuvos laiku Stokholmo akcijų biržoje kotiruojami vertybiniai popieriai per dieną buvo praradę 10 proc. savo vertės.
Panašus kainos kritimas fiksuotas ir vasario 20 dieną, kai pirmą kartą paskelbta apie pinigų plovimo skandalą „Swedbank“.
Nuo skandalo pradžios „Swedbank“ akcijos atpigo beveik 25 proc. Trečiadienį jų kursas svyravo apie 156 Švedijos kronas (15 eurų).
Jau skelbta, kad Švedijos ekonominių nusikaltimų vyriausiasis prokuroras Thomas Langrotas pareiškė, jog siekiama išsiaiškinti, ar „Swedbank“ iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje apie galimą banko įtraukimą į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.
T. Langroto žodžiais, tyrimas parodys, ar „Swedbank“ akcininkai vidaus informaciją gaudavo neteisėtais būdais.
Kiek daugiau nei prieš mėnesį Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laida „Uppdrag Granskning“ paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007–2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
Šio mėnesio viduryje agentūra „Bloomberg“ pranešė, jog SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, jau įvardijo gerokai didesnę sumą – per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų.
Atsiskleidė naujų duomenų, jog „Swedbank“ teikė klaidingus duomenis JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusius užklausimų dėl „Panamos bylos“ tyrimų. Įtariama, kad tarp tokių mokėjimų gavėjų galėjo būti JAV Donaldo Trumpo rinkimų štabo buvęs vadovas Paulas Manafortas – pastarasis vėliau buvo nuteistas už mokesčių machinacijas, bankų apgaudinėjimą, neteisėtą lobizmą ir spaudimą liudytojams.
Taip pat skelbiama, jog tarp „Swedbank“ klientų, sulaukusių įtartinų sumų, buvo buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Ketvirtadienį numatytas „Swedbank“ metinis visuotinis akcininkų susirinkimas, per kurį banko aukščiausio lygio vadovai turės atsakyti į itin nemalonius su dabartiniu skandalu susijusius klausimus.
Analitikai teigia, kad „Swedbank“ vadovė Birgitte Bonnesen gali būti atleista dėl anksčiau vengtų teisioginių atsakymų valdžios institucijoms bei banko akcininkams, taip pat per lėtos reakcijos į iškilusias problemas.
„Swedbank“ pasamdytam analitiniam konsultacijų centrui „Forensic Risk Alliance“ (FRA) praėjusį penktadienį paskelbus palankias bankui preliminarias tyrimo išvadas apie įtariamą banko dalyvavimą pinigų plovimo veikloje Baltijos šalyse, „Swedbank“ direktorių taryba išreiškė pasitikėjimą B. Bonnesen.
Savo ruožtu B. Bonnesen pranešė apie sprendimą tyrimą tęsti ir banke įkurti specialų nusikaltimų žvalgybos skyrių bei planuojamas investicijas į procesus ir technologijas, skirtas užtikrinti efektyvią bei tvarią kasdienės rizikos valdymo praktiką.