Šis sprendimas sukėlė didžiulį Vašingtono pasipiktinimą.
Ženevoje įsikūrusi organizacija atsidūrė JAV ir Kinijos kilusios įtampos dėl prekybos epicentre, sulaukdama negailestingų JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išpuolių.
2018 metais įvesti muitai tapo prekybos karo tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų pradžia.
Visgi ekspertų grupė, kurią pernai sudarė PPO ginčų sprendimo įstaiga, norėdama įvertinti JAV žingsnį, antradienį nusprendė, kad kiniškoms prekėms taikomi muitai „neatitinka“ pasaulinės prekybos taisyklių, ir rekomendavo JAV „suderinti savo priemones su savo įsipareigojimais“.
Sprendimas sukėlė Jungtinių Valstijų įtūžį, o JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris (Robertas Laithaizeris) pareiškė, kad taip PPO įrodė, jog „yra visiškai nepajėgi sustabdyti žalingą Kinijos praktiką technologijų atžvilgiu“.
„D. Trumpo administracija neleis Kinijai naudotis PPO, kad išnaudotų amerikiečių darbininkus, įmones, ūkininkus ir galvijų augintojais“, – pareiškė jis.
Tuo tarpu Pekinas pasveikino sprendimą kaip „objektyvų ir teisingą“.
„Kinija taip pat tikisi, kad Jungtinės Valstijos visiškai laikysis ekspertų grupės sprendimų... ir imsis praktinių veiksmų pasitikti Kiniją ir kitas PPO nares pusiaukelėje, kartu palaikyti daugiašalę prekybos sistemą ir skatinti stabilų ir sveiką pasaulio ekonomikos vystymąsi“, – kalbėjo Kinijos prekybos ministerijos atstovas spaudai.
„Akivaizdus pažeidimas“
Antradienio pranešimas yra vienas pirmųjų iš numatomų eskpertų grupės sprendimų dėl įvairių šalių pateiktų skundų prieš D. Trumpo sprendimus įvesti didelius plieno ir aliuminio importo muitus.
72 puslapių ataskaitoje arbitrų kolegija nurodė, kad Vašingtonas „neįvykdė savo pareigos įrodyti, kad jo priemonės yra laikinai pateisinamos“ pagal tarptautinės prekybos taisykles.
Visų pirma, kolegija atmetė JAV argumentą, kad muitai buvo taikomi produktams, kurie, JAV teigimu, buvo naudingi praktikai, kuri, JAV nuomone, prieštarauja „visuomenės moralei“, pavyzdžiui, vagystės, neteisėtas pasisavinimas ir nesąžininga konkurencija.
„Jungtinės Valstijos neįvykdė savo pareigos įrodyti, kaip jų įvesti apribojimai prisidėjo prie viešosios moralės apsaugos ir neviršijo būtinų priemonių apimties“, – pridūrė PPO.
„Nesiimama jokių priemonių“
R. Lightizeris pareiškė, kad JAV ataskaitoje buvo pateikta tūkstančiai įrodymų, rodančių nesąžiningą Kinijos prekybos praktiką, kuri „JAV novatoriams, darbuotojams ir įmonėms kasmet kainavo milijardus dolerių“.
Jo teigimu, PPO sprendimas parodė, kad organizacija „nededa pastangų ištaisyti tokį netinkamą elgesį“.
Paprastai kolegijos sprendimu nepatenkintos šalys gali pateikti skundą per 60 dienų.
Visgi procesą apsunkina tai, kad PPO Apeliacinė institucija, dar vadinama aukščiausiu pasaulio prekybos teismu, nustojo veikti gruodžio mėnesį po kelerių metų JAV opozicijos, kai Jungtinės Valstijos vis atsisakydavo patvirtinti siūlomus teisėjus.
Vašingtonas kaltina teismą įgaliojimų viršijimu ir blokavo naujų teisėjų skyrimą, palikdamas teismą be reikalingo kvorumo.
Europos Sąjunga, Kinija ir daugybė kitų šalių sukūrė laikiną prekybos ginčų sprendimų apskundimo sistemą, tačiau JAV jame nedalyvauja.
Savo ataskaitoje ekspertai pabrėžė, kad „labai gerai žino platesnį kontekstą, kuriame šiuo metu veikia PPO sistema, o tai atspindi neregėtą pasaulinės prekybos įtampos spektrą“.
Organizacija paragino JAV ir Kiniją toliau dėti pastangas, kad būtų pasiektas abiem pusėms priimtinas jų ginčo sprendimas.