Akcijų išpardavimas prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur pagrindiniai indeksai prekybos pabaigoje buvo smukę daugiau nei 3 proc. „Dow Jones Industrial Average“ neteko 3,15 proc. vertės, „S&P 500“ – 3,29 proc.
Po to raudonis persimetė ir į Azijos rinkas. Ten „Nikkei 225“ indeksas prekybą užbaigė su 3,89 proc. praradimu, „Hang Seng“ – 3,54 proc.
Neigiamos nuotaikos apie 14 val. tvyrojo ir Europoje. Londono „FTSE 100“ nuo dienos pradžios buvo nusmukęs 1,67 proc., o Vokietijos DAX – 1,20 proc.
Iškalbingas ketvirtadienį ir VIX indeksas, parodantis prekiautojų lūkesčius dėl akcijų rinkos rizikos. Per dieną jis pakilo 50,91 proc. ir pasiekė 24 punktų lygį.
„INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovas Vaidotas Rūkas pastebi, kad nors vienos dienos VIX pokytis – ryškus, tačiau svarbesnis yra jo lygis.
„24 lygis, tai – gerokai daugiau nei praėjusią savaitę, tad baimė yra išaugusi. Kita vertus, investuotojų baimė iki šiol buvo bene žemiausiuose lygiuose istorijoje. Natūralus lygis yra tarp 15 ir 20, o kai išsigąsta, tada artėja prie 30, 40 ar net 50 punktų“, – DELFI sakė jis.
Kol kas nieko baisaus
V. Rūkas komentavo, kad ketvirtadienio praradimai nėra įprasti.
„Tikrai nėra įprasta diena, nes akcijos dažniausiai nekrenta, o jei ir krenta, tada ne tiek daug.
Kita vertus, ar tai yra kažkas labai netikėto, neįprasto rinkoms, kad taip nebūna? Tai netiesa. Amerikos rinkoje, kur ryškiausiai matėsi kritimas, rinkos tiesiog atsitraukė per porą mėnesių atgal – ten, kur jos buvo vasaros pradžioje ar pavasarį“, – sakė jis.
Ketvirtadienį nuosmukis pastebimas ir Vilniaus rinkoje – apie 14 val. siekė -1,63 proc. V. Rūkas sakė, kad tai bendros nuotaikos dalis.
„Baltijos šalių rinkose tai pasijaučia neišvengiamai, galbūt į mažesnius svyravimus nereaguoja, bet į didesnius sureaguoja.
Kita vertus, Baltijos šalių birža jau maždaug metus yra silpnesnė. Pernai ji buvo stipri, labai daug kilo, tai dabar vyksta atsitraukimas, o naujausi įvykiai tai dar labiau paspartino“, – sakė V. Rūkas.
Priežasčių – ne viena
Naujausias akcijų rinkų nuosmukis siejamas su nerimu, kurį kelia didėjantis JAV obligacijų pajamingumas. Žibalo į ugnį taip pat įpylė ir JAV–Kinijos prekybos karas, JAV prezidento Donaldo Trumpo išpuoliai prieš šalies centrinio banko politiką.
Neigiamas nuotaikas dar pakurstyti galėjo naujausios Tarptautinio valiutos fondo prognozės, kuriose pasaulio bendrojo vidaus produkto prieaugis šiems ir kitiems metams sumažintas 0,2 proc. punktais, iki 3,7 proc.
Socialiniame tinkle „Facebook“ „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastarosios paros įvykius apibendrino taip:
„Donaldas Trumpas pasveikino vakarykštį 3 proc. akcijų kritimą teigdamas, kad „tai yra nuosmukis, kurio mes laukėme“, tačiau vertinant lietuvių kilmės Nobelio premijos laureato Roberto J. Shillerio indeksą, erdvės kritimui dar yra.
Įdomu tai, kad JAV akcijos yra kone brangiausios istorijoje ir lygiai tiek pat brangios, kokios buvo 1929 metais t.y. prieš prasidedant didžiajai depresijai.
Vienintelė viltis yra sparčiai augsiančios įmonių pajamos (kurių augimui reikia infliacijos ir augančios ekonomikos), tačiau stiprus JAV doleris, kylančios palūkanų normos bei besivystančių rinkų ekonominis nuosmukis vargiai prisidės prie infliacijos augimo.
Vienintelė viltis yra kylančios naftos kainos, tačiau ir šios, mano vertinimu, augimas išsikvėps sumažėjus geopolitiniam neapibrėžtumui dėl Irano. Spalį krenta ne tik lapai, bet ir akcijos, tad stebime toliau“.