Rusijos valiuta nuo 2022 m. vasario, kai Maskva pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą ir susilaukė beprecedenčių Vakarų sankcijų, pasižymi dideliu nepastovumu.
Nuo spalio pradžios rublio kursas pakilo 14 proc., Maskvai pakartotinai įvedus valiutos kontrolę, padidinus palūkanų normas ir sustabdžius užsienio valiutos intervencijas.
Rusijos centrinis bankas pirmadienį nurodė, kad nuo 2024 m. sausio atnaujins operacijas pagal vadinamąją „biudžeto taisyklę“.
Rugpjūtį jis sustabdė šiuos sandorius, rublio kursui JAV dolerio atžvilgiu nukritus žemiau 100 ribos.
Pagal šį mechanizmą centrinis bankas perka ir parduoda užsienio valiutą (nuo Vakarų sankcijų įvedimo – Kinijos juanius), kad galėtų stabilizuoti rublį, kuris jautriai reaguoja į pasaulines naftos kainas ir Maskvos pajamas iš labai svarbaus energijos eksporto.
Kai pajamos neperžengia nustatytos ribos, Rusija parduoda juanius iš Nacionalinio turto fondo ir perka rublius, kad padengtų stygių kasdienėms vyriausybės išlaidoms. Jei pajamos yra didesnės nei tikėtasi, šalis perka juanius taupymui fonde.
Rugpjūtį Rusija sustabdė planuotus pirkimus, nes jie darė papildomą spaudimą smunkančiam rubliui.
Pirmadienį bankas pažymėjo, kad nustatydamas kitų metų intervencijų lygį atsižvelgs į praleistus pirkimus ir tai, kiek fondo lėšų panaudojo vyriausybė, siekdama padengti šių metų biudžeto deficitą.
Analitikai sako, kad bankas greičiausiai bus grynasis užsienio valiutos pardavėjas, nepaisant stiprių pajamų iš energetikos, o tai turėtų paremti Rusijos valiutą.
Pirmadienį už 1 JAV dolerį buvo mokami maždaug 88 rubliai.