Staigiai praturtėjęs Donatas prisipažįsta: pirmiausia pagyveno atostogų ritmu, bet netrukus suprato, kad ne to žmogui gyvenime reikia, kad norisi ir toliau užsiimti mėgstamiausia veikla – dirbti su investicijomis.
„Į investavimą žiūriu kaip į finansų higieną. Kai investuoji nuosekliai ir ilgai, susidaro didelė pinigų suma, kuri atrakina galimybes, ką su tais pinigais daryti. Gal kam svarbu nusipirkti geresnį automobilį ar namą – manęs tai visai nejaudina. Man svarbu ta laisvė, kad aš galiu daryti, ką noriu ir su kuo noriu“, – taip savo pasakojimą žurnale „Investuok“ pradeda D. Mačinskas.
Jis ne tik pats investuoja, bet jaučiasi atradęs ir savo misiją – populiarinti investavimą plačiojoje visuomenėje.
„Kodėl reikia investuoti, geriausiai parodo vaikams skirta knyga „Ką žmonės dirba visą dieną“. Jeigu mes einame į darbą, skambiname klientams, ką nors parduodame, sukuriame, gaminame, dienos gale visa tai grįžta tos įmonės akcininkams. Jie gali išsimokėti dividendus, perinvestuoti, kurti naują įmonę, priimti daugiau darbuotojų. Jeigu mes, kaip paprasti žmonės, neinvestuojame, tai dalinantis visą tą pelno pyragą nedalyvaujame“, – kapitalistinės santvarkos taisykles primena D. Mačinskas.
Kas iš tiesų yra rizikinga
Kitas pavyzdys, kurį Donatas pasitelkia investavimo prasmei atskleisti: kuo per 200 metų pavirsta 1 JAV doleris, investuotas į skirtingas turto klases.
„Jeigu dolerį laikome po pagalve, po 200 metų jis tampa 5 centais, jei investavome į auksą, jis tapo 3 doleriais, į obligacijas – 278 doleriais, į ilgalaikes obligacijas – 1500 dolerių, į akcijas – 930 000 dolerių. Žmonės 200 metų negyvena, bet kryptis labai aiški“, – dėsto Donatas.
Šis pavyzdys, pasak jo, parodo ir kaip klaidingai formuojamas žmonių supratimas apie tai, kas yra rizika.
„Didžiausia rizika yra laikyti pinigus po pagalve, o atėjus į banką mums sako atvirkščiai, kad didžiausia rizika – investuoti į akcijas. Dėl to man labai norisi pabrėžti, kad akcijoms būdingi svyravimai nėra rizika, tai tiesiog gyvenimas. Dėl to aš nuolat kalbu apie patį svarbiausią investavimo elementą – laiką“, – akcentuoja Donatas ir primena garsią Alberto Einšteino frazę, kad sudėtinės palūkanos yra aštuntasis pasaulio stebuklas. Investavimas leidžia jį patirti.
„Kai žmogus pradeda investuoti, nieko nežavi 8–10 % metinė grąža, visi tikisi bent 15–20 % – nori kuo greičiau tą naudą pajausti. O investuojant svarbiausia yra laikas“, – pakartoja „ID Invest“ vadovas ir pasidalina pavyzdžiu, kaip mokykloje pradinukams kalbėjo apie investavimą ir demonstravo sudėtinių palūkanų efektą.
„Excel“ lentelėje paėmiau pasaulio akcijų indeksą (jis istoriškai generuoja 8 %, nors pastaraisiais metais net 10 %) ir parodžiau vaikams skaičius: jeigu jie pradeda investuoti būdami 9 metų ir kas mėnesį deda po 100 eurų, tai būdami 55 metų jie pasiekia milijoną eurų. Be jokio domėjimosi ir galvos sukimo. Per 45 metus tai darydami jie išleistų 54 000 eurų, kurie pavirsta milijonu. Tą ir bandau paaiškinti vaikams“, – finansinio švietimo svarbą akcentuoja Donatas.
Vaikų portfelis – pelningesnis
Su savo vaikais – 10 metų Jone ir 8 metų Herkumi – jis investuoja ir pasyviai, ir aktyviai.
„Aš vaikams pasakojau, kaip įmonės veikia, kaip pelnai grįžta investuotojams, ir mes sutarėme, kad jie abu susidėlios savo investicinius portfelius – kiekvienas ne daugiau kaip 5 įmonių. Aš jiems skolinu tikrus pinigus, jie už juos gali pirkti akcijų. Pakils – parduos, ir pinigus aš atsiimsiu, o pelnas lieka vaikams. Mano sąlygos paprastos: jie turėjo išsirinkti įmones, kurių paslaugomis ar produktais jie (pageidautina, ir jų draugai) naudojasi, ir tos įmonės yra gyvos“, – prieš dvejus metus su vaikais pradėtą aktyvaus investavimo kelią prisimena Donatas.
Duktė kaip pirmąją investiciją pasirinko „Apple“. Toliau ji mąstė: visi berniukai perka „HotWheels“ mašinytes, trasos – brangios. Tad investavo į „HotWheels“ gaminančią „Mattel“, kuri veikia 100 metų (ji ir barbes gamina).
„Sūnus išsirinko „Roblox“ – kol kas ši yra mažiausiai sėkminga investicija iš visų, nes kai jis pirko, akcijų kaina buvo pakilusi, dabar nukrito, bet ta įmonė vystosi, tai kol jis užaugs, dar ir kaina gali išaugti. Neseniai jie abu pirko „Disney“ akcijų. Dabar jau pradeda labiau domėtis ir klausinėti – kiek aš uždirbau?“ – žurnalui „Investuok“ pasakoja D. Mačinskas ir priduria, kad vaikams nereikia per daug aiškinti, nes jiems nusibos. Vienas iš fundamentalios analizės kriterijų ir yra toks: jeigu tau patinka produktas, tai tikėtina, kad įmonė ir toliau gyvuos bei augs. Jau vien iš to galima susidaryti portfelį.
„Beje, vaikų portfelis generuoja vos ne geresnę grąžą negu mano“, – juokiasi pašnekovas.
Jiedu su žmona tęsia ir pasyvų investavimą vaikų vardu. „Savo vardu atidariau atskirą sąskaitą vaikams ir kas mėnesį su žmona dalį savo pajamų skiriame vaikų investicijoms į pasaulio akcijų indeksus. Čia svarbiausia taisyklė: investuoti reikia pradėti kuo anksčiau. Pradedi, nuosekliai tęsi ir nesuki sau dėl to galvos“, – dalinasi D. Mačinskas ir su šypsena priduria, kad jeigu pradėsi gaudyti momentą ir bandysi atspėti, kada rinkos kils, o kada kris, dažniausiai išeis ne taip, kaip norėtum.
Ir pasidalina asmenine nesėkmės istorija: „Kai prasidėjo pandemija, pasaulio akcijų indeksas nukrito 30 %. JAV pandemija prasidėjo 1–2 mėn. vėliau nei Europoje, man atrodė, kad ta situacija pablogės, todėl reikia parduoti, ką turiu, ir išeiti į saugesnes investicijas. O praėjus pusei mėnesio FED (JAV centrinis bankas) sako: „O dabar pinigų visiems bus tiek, kiek reikės, ir viskas bus užtikrinta.“ Akcijos per vieną dieną pašoka 5 % ir nuo tada viskas augo, o aš likau su saugiomis investicijomis ir praradau tuos 5 %. Gal 5 % ir atrodo mažai, bet kai viską sudedi, tai matematika negailestinga: taip gali pusės grąžos neturėti. Taigi tie bandymai – gal dabar jau reikia parduoti, o dabar nupirkti – tik nervina“, – prisipažįsta Donatas.
Skatina pasyvų investavimą
Todėl jo pagrindinis patarimas absoliučiai daugumai žmonių – investuoti pasyviai. T. y. pradėti kuo anksčiau ir reguliariai, kartą per mėnesį, pirkti pasaulio akcijų indekso vienetų.
„Nes kai sudėtinių palūkanų formulę ekselyje pratempi per 20 metų, įvyksta stebuklas. Reikia tiesiog daryti – nuosekliai pasyviai investuoti. Ir kai po kelerių metų randi sąskaitoje jau ne 100 eurų, o kelis tūkstančius, tai labai atleidžia įtampą galvoje“, – apie artėjimo prie finansinės laisvės malonumą kalba investuotojas.
Pasak jo, dabar Lietuvoje daugiausiai investuoja azartiški žmonės. Ir jie tikrai renkasi ne pasyvų investavimą į pasaulio akcijų indeksą, o investuoja rizikingai į pavienes akcijas.
„Aš irgi tą darau. Jau beveik 20 metų. Būtent rizikingas investavimas leido man išeiti į tą savo kelią. Bet taip investuojančius žmones motyvuoja jau visai kiti dalykai. Pavyzdžiui, mano pasyviosios investicijos atneša netgi geresnių rezultatų negu aktyviosios, bet aš būtinai investuoju ir aktyviai į akcijas, nes tai man be galo įdomu, aš patiriu daug malonumo, be to, pakeliui daug išmokstu, įgyju žinių, plečiu akiratį“, – kalba D. Mačinskas.
Jo atsakymas, kodėl Lietuvoje tiek mažai žmonių investuoja, – finansinis neišprusimas.
„Lietuvoje didžioji dalis pinigų yra indėliuose. Arba žmonės perka butą, nes gali pačiupinėti. Kas pirko nekilnojamąjį turtą (NT) anksčiau – dabar turi pakankamai gerą grąžą, todėl daug kam ir dabar tai atrodo gera investicija. Kai įstojome į Europos Sąjungą, mes pagal NT kainas buvome gal 30 % atitolę nuo Europos NT kainų vidurkio, o dabar jau jį pasiekėme arba kai kuriais atvejais jau lenkiame. Taigi dėl ateities grąžų NT sektoriuje neaišku, bet NT – visiems apčiuopiama. O investicija banko sąskaitoje – neapčiuopiama. Iš esmės Lietuvoje investavimas prasidėjo 2005–2006 m., buvo bulių rinkos ciklas, paskui atėjo 2008–2009 m. finansų krizė, antra pagal dydį per šimtą metų, ir visi uždėjo kryžių fondams – kad čia tikrai prarasi pinigus. Praėjo gal 5–6 metai, kol žmonės vėl pradėjo investuoti“, – prisimena pats nuo 2006 m. investuojantis D. Mačinskas, tuo laikotarpiu dirbęs privačios bankininkystės srityje. Jis prisimena tuo metu dažnai girdėtą pabandžiusių investuoti žmonių nuomonę: „Jeigu aš ateinu į banką, nusiperku fondo vienetų ir jų kaina nukrenta, tai blogai, bankai uždirbo, aš nieko neuždirbau, praradau pinigus, bankai mane apgavo.“
Į dažną aplinkinių pasiaiškinimą „neinvestuoju, nes bijau prarasti pinigus“, jis atšauna: „Bet kiek tu prarandi neinvestuodamas! Tu prarandi labai daug. Pavyzdžiui, kiek aš galėjau ko nusipirkti už 100 000 litų ir kiek dabar galiu nusipirkti už 30 000 eurų – tai visiškai nepalyginama, nors banko sąskaitoje suma tarsi liko ta pati“, – su bijančiais investuoti diskutuoja D. Mačinskas.
Kita dažna plačiosios visuomenės nuomonė, kad investuoti neverta, nes gyventi reikia dabar. Į tai Donatas atsako su šypsena. „Investuodamas ir tapęs finansiškai laisvas, keliauju daugiau nei bet kada. Investavimas tikrai neatima kasdienio gyvenimo džiaugsmo. Kai susiplanuoji savo biudžetą taip, kad reguliariai investuoji 10 % savo pajamų (dar reikšmingesnė suma būtų 20 %), tikrai netenka atidėti gyvenimo, – ramiai kalba Donatas ir priduria: – Kai turi ženklesnę sumą pinigų, santaupų, investicijų, tai labai atlaisvina galvą. O dirbdamas darbe tu kas mėnesį lauki algos, turi santaupų gal 3–6 mėnesiams, bet vis tiek visąlaik galvoji, kad negali išeiti iš darbo. Išlaidos visada pasiveja augančias pajamas, todėl žmogus lieka prirakintas prie didesnio atlyginimo ir situacija samdomame darbe iš esmės nesikeičia. O kai turi daug pinigų šalia to darbo, tai išlaisvina visai kitokį mąstymą, atveria kūrybiškumą“, – investuoti drąsina D. Mačinskas, samdomo darbuotojo karjerą pabaigęs 2021 m.
Pats nusistato scenarijų
Žurnalo „Investuok“ skaitytojams įdomiausia praktinė dalis, tad kaip D. Mačinskas dėlioja savo investicijas? Pirmiausia planas – savo investicinį portfelį Donatas planuojasi metams į priekį. Jo varomoji jėga investuojant – būti teisiam. „Susigalvoju tezę, ir jeigu ji pasitvirtina, tai man duoda didžiulį pasitenkinimą“, – pasakoja vyras.
Nuo 2008 iki 2016 m. jis sako išbandęs viską, ką galima pirkti ir parduoti: akcijas, fondus, valiutas su dideliais svertais (kai turi 1000 litų, perki dolerį prieš eurą už 500 000 ir pinigai dingsta per kelias sekundes). Ir atrado, kas pačiam veikia ir yra įdomu.
„Aš nesu akcijų prekeivis. Labiau mėgstu gilintis į verslą, kaip ta įmonė veikia, kuo ji geresnė už kitus, tada jau žiūriu, kiek ji kainuoja, ar įvertinta teisingai, palyginti su kitomis. Perskaitau daug nuomonių, forumų komentarų, kaip veikia verslo grandinė, kur neefektyvu, kokie sprendimo būdai, kas riboja. Tada pasveriu įmonę iš vertės pusės: kiek ji kainuoja, pajamų ir pelno uždirba, ar pelnas gali didėti, ar mažėti, kodėl ji vertinama skirtingai nei konkurentai. Toliau žiūriu pačios kainos dinamiką – čia yra techninės analizės, veikia psichologija. Dar įvertinu, koks yra pasiskolintų akcijų skaičius (angl. short interest). Iš viso to bandau suprasti teisingą kryptį – kur visa tai veda“, – pasakoja D. Mačinskas.
Jis domisi ir tuo, ko Lietuvoje iš esmės niekas nedaro, bet Amerikoje tai populiaru: bankų analitikai sako – pirk, parduok arba laikyk, ir nurodo tikslinę akcijos kainą.
„Pavyzdžiui, akcijos kaina yra 7 doleriai, 15 analitikų sako savo tikslinę kainą ir rėžis gali būti nuo 3 iki 15 dolerių. Atrodo, profesionalai turėtų skaičiuoti panašiai. Bet išeina makalynė, o iš esmės tai reiškia, kad niekas nežino. Todėl tu turi tikėti viena arba kita teze, nusistatyti pats sau scenarijų. Investuodamas į pavienes akcijas aš noriu tikėti tomis įmonėmis, kurios ilgoje perspektyvoje gali užaugti, ir jas pirkti ne per brangiai. Nes dažnai būna, kad kažkas tai įmonei atsitinka, rinkos dėmesys išblėsta ir ji kainuoja nebe 50 mlrd., o 10 mlrd., todėl aš siekiu nepermokėti, nebandyti vytis masinio pakilimo, o elgtis priešingai – ieškoti dabar blogai vertinamų kompanijų, kurios turi potencialo pasirodyti gerai“, – išsigrynintą strategiją apibūdina D. Mačinskas.
Mąsto priešingai nei minia
Vertindamas rinkų situacijas, jis sako seniai pastebėjęs, kad investuotojai per greitai priima sprendimus – išaukština arba nurašo įmones.
„Pavyzdžiui „Nvidia“, apie kurią dabar rašo, kalba ir svarsto visi, įskaitant ir žurnalą „Investuok“, yra visų numylėta akcija, tai investuotojai, mokėdami dabartinę kainą už „Nvidią“, įskaičiuoja jų rezultatus 10 metų į priekį, kad tikrai jų produktai bus reikalingi ir po 10 metų. Gal taip ir bus, bet jeigu atsiras konkurentas, kuris gamins geresnį produktą, arba dirbtinis intelektas nebebus patraukliausia tema? Taigi, investuotojai dažnai įskaičiuoja labai daug.
Lygiai taip pat paskuba ir nurašyti įmonę, jei ši pradeda skelbti prastesnius rezultatus. Geras pavyzdys yra mokėjimų internetu platforma „Paypal“, kuria Amerikoje naudojasi beveik visi. Jie nėra nei pigiausi, nei pažangiausi, bet tiesiog klientai naudojasi. Konkurencinė aplinka – labai intensyvi. Prieš 2 metus „Paypal“ akcija kainavo 300, dabar 60–70 dolerių, nes investuotojai juos nuvertino, bet verslas toliau vyksta, žmonės toliau naudojasi. Klausimas – kada kas iš jų atims rinkos dalį? Greičiausiai tai neįvyks per 1–3 metus, ir per tą laiką įmonė sugeneruos naujus srautus, investuos į naujas veiklas ir sugebės ką nors padaryti. O investuotojai jau paskubėjo ją nurašyti, nes gal mados pasikeitė“, – pastebėjimais dalinasi D. Mačinskas ir priduria, kad pats neturi nei „Nvidios“, nei „Paypal“ akcijų.
Todėl svarbu neiti kartu su minia. D. Mačinskui patinka mąstyti priešingai, nei elgiasi minia.
„Taip buvo ir su „GameStop“ akcijomis. Atėjo pandemija, buvo manoma, kad didžioji dalis jau atsisiunčia žaidimus internetu ir tokios žaidimų įmonės nebereikia. Bet, pirma, ji turėjo daug pinigų. Antra, tas verslas gali būti pasukamas šiek tiek kitaip, nes šis prekės ženklas JAV yra didžiulis. Tuo metu buvo statymas, kad jie užsidarys ir bankrutuos. Aš maniau kitaip. Kadangi statymas, kad užsidarys, buvo labai stiprus, išėjo labai stiprus teigiamas rezultatas į kitą pusę“, – šypsosi D. Mačinskas, „GameStop“ akcijas pardavęs 35 kartus brangiau, nei pirko.
Su tokiu puikiu rezultatu ne visi jį pasveikina, atsiranda tokių, kurie tai vadina meme stock, spekuliacija, neva viename forume šią akciją užpuolė retail, pradėjo pirkti ir ji išsprogo į viršų, o Donatui tiesiog pasisekė.
„Bet po apačia yra didelė istorija – bet kuriuo atveju kažkas panašaus būtų buvę. Aš turėjau labai aiškius kriterijus, kodėl įėjau į tą rinką, ir aiškų planą, kaip iš jos išeisiu. Mačiau tenai du variantus: blogiausiu atveju akcijos kaina patrigubės arba įvyks short squeez, ir tada jau tik visagalis žino, iki kiek kaina pakils. Šią akciją pamačiau labai anksti ir iškart nusibrėžiau, kaip viskas turėtų įvykti. Nusipirkau akcijų sau ir pradėjau pasakoti visiems aplinkui – draugams, tėvams, kolegoms, kad pirktų. Savo investicijas per pusę metų pakėliau 35 kartus. Aš suprantu, kad ši situacija buvo unikali. Lygiai taip pat nesutinku, kas komentuoja, tarsi aš ėjau gatve, ant kelio radau loterijos bilietą, pakėliau jį ir man pasisekė“, – žurnalui „Investuok“ pasakoja Donatas.
Jis įsitikinęs, kad investuojant viską lemia žmonių psichologija, ir tai jam – be galo įdomi tema. Pavyzdžiui, kodėl jis nepraktikuoja skolintų akcijų strategijos (angl. short), kai kažkas stato už tai, kad įmonei nepasiseks arba jos kaina turėtų nukristi – ne tik dėl nepalankios matematikos (kai perki akcijų už 100 eurų, blogiausiu atveju gali prarasti 100 eurų, o kai statai prieš įmonę, gali prarasti begalybę), bet ir dėl neigiamo psichologinio poveikio, nes psichologiškai statymas už arba prieš įmonę turi labai skirtingą poveikį.
Kaip atsirenka akcijas
Idėjas, kur investuoti, D. Mačinskas atsirenka kasdien skaitydamas ekspertų (fondų valdytojų, analitikų, individualių investuotojų ir kt.) įžvalgas socialiniame tinkle „Twitter“, kur stebi 500–1000 paskyrų, ir kituose šaltiniuose. Sudominusią mintį patikrina, daugumą idėjų atmeta, į vieną kitą įsigilina ir nusprendžia investuoti.
Dabar Donatas labiausiai tiki JAV technologinio banko „Sofi Technologies“ akcijomis. Jį galima palyginti su „Revolut“ – veikia visame Amerikos regione, viskas vyksta per programėlę, jau yra pelningas (minimizuota bankroto rizika).
„Aišku, yra kita rizika – didžioji dalis šio banko pinigų išskolinta kaip vartojimo kreditai, ir jeigu įvyktų recesija, greičiausiai negrąžinamų vartojimo kreditų dalis padidėtų. Bet banko atstovai sako: mes skoliname tik patiems geriausiems klientams, kurie pagal Amerikos kreditų reitingų sistemą yra tarp 25 % aukščiausią reitingą turinčių klientų, vidutinė išduodama paskola – virš 20 000 dolerių, vidutinės besiskolinančio kliento metinės pajamos 150 000 dolerių. Mano akimis, tai pakankamai geri klientai ir viskas ten bus gerai. Be to, 2020 m., kai gavo bankinę licenciją, jis turėjo 1 mln. klientų, dabar jau turi 8 mln., pajamos tada nesiekė 600 mln., dabar virš 2 mlrd. dolerių, tada jie buvo nepelningi, dabar jau pelningi ir pelnas turėtų keliskart padidėti per kelerius metus. Va tokia įmonė man patinka“, – „Investuok“ skaitytojams savo pasirinkimą argumentuoja pašnekovas.
Jis pats naudojasi išmaniaisiais bankais ir juos laiko ateities bankais. Be to, pliusas, kad Amerika yra vienalytė rinka. Pavyzdžiui, „Revolut“ reikia prisitaikyti prie kiekvienos valstybės, kur skirtingas reguliavimas, kalbos, žmonių įpročiai, o Amerikoje, gavęs vieną licenciją, bankas gali teikti paslaugas visiems 300 mln. gyventojų. Jam patinka ir sprendimai, kaip šis šiuolaikinis bankas pritraukia naujų klientų.
„Jie užsidėjo savo vardą ant naujausio stadiono, pernai jame įvyko Taylor Swift koncertas – tą ketvirtį jie pritraukė daugiausiai klientų per visą istoriją. Šiemet pasirašė reklaminį kontraktą su NBA su šūkiu „Mes esame oficialus NBA bankas“ – ateikite pas mus, mokėsime palūkanas, aukštesnes negu konkurentų. Jeigu šio banko klientai perveda čia atlyginimą, jie moka 4,6 %, o mokamų palūkanų už taupymo sąskaitose laikomus pinigus vidurkis JAV yra žemiau 1 %. Tai čia aiškus magnetas“, – sako savo pasirinkimą gerai apmąstęs D. Mačinskas.
Jis nepritaria teorijai, esą rinkos yra efektyvios, jos įvertina visą informaciją apie įmonę ir nustato akcijos vertę. Jo nuomone, atvirkščiai, rinkos beveik niekada nežino, kokia yra teisinga akcijų kaina, ir kartais siūlo tau viena, kartais – kita, o tu turėk savo protą ir galvok, kuri kaina teisinga. Kartais tikrai gali daug uždirbti iš rinkos neefektyvumo.
„Labai daug investuotojų yra plaukiantys paviršiumi: jeigu visi sako, kad reikia pirkti, tai ir perka. Tas bandos jausmas yra daug stipresnis už bet ką. Mano giliu įsitikinimu, 90 % žmonių turėtų tiesiog investuoti į indeksų portfelį ir laukti, kol laikas padarys savo darbą. Iš esmės daugiau nieko ir nereikia: jame yra 2000 įmonių akcijų“, – rekomenduoja „ID Invest“ vadovas.
Kitos turto klasės
Būna laikotarpių, kai Donatas susidomi investavimu į žaliavas – auksą, sidabrą, bet šiuo metu portfelyje jų neturi.
„Prieš 9 metus keliavome Škotijoje, per „Airbnb“ apsistojome pas žmones, ten bendravau su vyresnio amžiaus škotu, kuris visą gyvenimą pradirbo inžinieriumi aukso kasyklose Afrikoje. Jo darbas buvo suplanuoti, kaip išdėlioti dinamito lazdeles ir išsprogdinti kasyklas. Jis atvėrė man akis apie auksą. Prieš 20 metų, kad išgautum 1 gramą aukso, reikėjo sutrupinti 3 tonas uolienos, dabar tas kiekis sumažėjo 10 kartų, nes technologijos pasistūmėjo ir sugaudo visas aukso dulkes. Taigi auksas išgaunamas lengviau, tad investuoti į auksą todėl, kad mes susitariame, jog jis turėtų kainuoti brangiau, – man tai nėra argumentas. Technologiniai progresai keičia visų žaliavų išgavimo procesus ir jų kainas, taip pat ir jų poreikį“, – kalba Donatas.
Dėl mokestinių lengvatų jis yra pasirinkęs II ir III pakopos pensijų fondus. Investicinį gyvybės draudimą vadina per brangia priemone ir jos nesirenka.
Donatas nemano, kad su amžiumi reikėtų investuoti atsargiau. „Nepažįstu nė vieno, kuris turėjo milijoną ir išleido jį visą iki mirties – greičiausiai tie pinigai pereis anūkams, vaikams. Todėl mažinti investavimo riziką artėjant pensijai nėra prasmės, nes vis tiek visų pinigų nepaimsi. O geriausiai sudėtinių palūkanų efektą parodo akcijos, tad tavo anūkai galės ir toliau prisiimti didelę riziką. Bandymas sumažinti riziką iki pensijos gal ir pasiteisintų, jeigu tu iš tikrųjų susiplanuoji, kad pensijoje gyvensi iš to portfelio ir jis tau po truputį mažės, bet jeigu taip neplanuoji – neverta mažinti rizikos“, – įsitikinęs pašnekovas.
Idėja Lietuvai
Baigdamas šį ilgą žurnalo „Investuok“ interviu Donatas grįžta prie pradžioje išsakytos minties, kad investavimas turėtų būti kiekvieno žmogaus higiena, ir dalinasi savo vizija. „Kadangi investuojant maži pinigai per ilgą laiką gali sugeneruoti labai dideles grąžas, svarbu tai daryti kuo ilgiau. Tad turiu tokią mintį, kad valstybė skatintų investuoti iškart gimus vaikui. Idėja tokia: gimsta vaikas, valstybė jam suformuoja 1000 eurų krepšelį investavimui. Lietuvoje gimsta apie 20 000 vaikų per metus, tai būtų metinis 20 mln. eurų kainos klausimas šiai naujovei pradėti. Nueini į banką, parodai vaiko gimimo liudijimą, bankas reklaminiais tikslais dar kiek pridėtų nuo savęs, tada dar paskatintų tėvus – jūs irgi prisidėkite prie vaiko investavimo. Po kurio laiko tai taptų tokia didele suma, o Lietuva taptų turtinga valstybe!“ – naują idėją pradeda skleisti rubrikos „Požiūris“ herojus.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
„Investavimo strategijų“ rubrikoje – jei manote, jog didžiųjų įmonių akcijos pervertintos – laikas apsvarstyti mažąsias. Nagrinėjame kiek jos šiuo metu patrauklios – daugėja signalų, kad pinigai gali rimčiau pajudėti į mažųjų įmonių akcijas, o reikšmingai sumažintos JAV palūkanų normos tik didina jų patrauklumą. Analizė ir argumentai.
Viršelio temoje – ko galime pasimokyti iš itin aštrios, bet ir itin trumpos vasaros korekcijos?
Didžiausias krestelėjimas nuo pandemijos: tik tiek ir viskas?
Šalys ir rinkos – narstome JAV ekonominius duomenis ir bandome spręsti ko galime tikėtis ateityje. Kiek stiprus JAV augimas ir ar pajėgi JAV tempti pasaulio ekonomikos garvežį. Atskiras straipsnis skirtas JAV ir Kinijos konkurencijos klausimams.
NT rubrikoje gilinamės į tai, ką, kiek ir už kiek verta remontuoti įrengiant senos statybos investicinį butą. Koks racionalus apdailos lygis, medžiagos, kas svarbu, o kur galima ir pataupyti, ar ir visai neprasidėti su remontais.
Kita tema – antras ciklo straipsnis apie būstą nuomai pietų Europoje – šį kartą narstome galimybes Italijoje.
Sektoriuose – apie bankų viliones į Lietuvą: kas mums iš to?
Žaliavos – ką rodo apie ekonomiką? Ir investiciniu požiūriu – auksas, nafta, kviečiai, kava, kakava.
Požiūryje – švedų investavimo idėjos, įskaitant ABBA – kalbiname 13 metų Švedijoje dirbusią investicijų valdytoją – istorija, asmeninės investavimo patirtys ir kur mėgsta investuoti privatūs švedai.
Rubrikoje „Įmonės analizė“ – energinių gėrimų gigantas: „Monster Beverage“ – investuotojo žvilgsniu. Analizuojame įmonės ir jos akcijų perspektyvas.
Investuotojo dienoraštyje – iki JAV rinkimų laiko nedaug, tad didžiausią dėmesį šiame numeryje investuotojas Žilvinas Speteliūnas skiria rinkimų klausimams – kokia įtaką kelis artimiausius mėnesius jie turės akcijų rinkoms. Taip pat detaliau apžvelgia, kodėl E. Muskas taip aktyviai palaiko D. Trumpą ir respublikonų partiją, ir kokią reikšmę tai gali turėti „Teslos“ akcijų kainai.
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu