„Antrą ketvirtį Šveicarijos bendrasis vidaus produktas (BVP) patyrė didžiausią susitraukimą nuo 1980 metų, kai buvo pradėta rinkti ketvirčių duomenis“, – pranešime cituojamas Valstybinis ekonomikos sekretoriatas (SECO).
Pirmą ketvirtį turtingos Alpių valstybės ekonomika, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 2,5 proc. Recesija apibūdinama kaip du iš eilės ekonominio susitraukimo ketvirčiai.
SECO pažymėjo, kad Šveicarijos padėtis jokiu būdu nėra unikali, pasaulio ekonomikai taip pat patiriant recesiją dėl viso pasaulio mastu siautėjančios koronaviruso pandemijos.
Iki šiol, oficialiais duomenimis, visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtė 24 mln. žmonių ir mirė daugiau nei 820 tūkst. infekuotų pacientų.
SECO pabrėžė, kad Šveicarijoje, kurioje nuo viruso mirė per 1,7 tūkst. žmonių ir užfiksuota daugiau nei 40 tūkst. užkrato atvejų, „BVP nuosmukis, lyginant tarptautiniu lygmeniu, išliko ribotas“.
Antrą ketvirtį Šveicarijos gamybos apimtys sumažėjo 9 proc., o didelis šalies farmacijos pramonės augimas užkirto kelią smarkesniam nuosmukiui.
Prekių, išskyrus tauriuosius metalus ir kitas vertingas prekes, eksportas susitraukė 9,4 proc.
Priemonės, kurių buvo imtasi, siekiant suvaldyti pandemijos plitimą, smarkiausiai paveikė Šveicarijos paslaugų sektorių, teigė SECO, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms smukus 54 proc.
SECO pažymėjo, kad su turizmu susijusios paslaugos Šveicarijoje sudaro mažesnę dalį BVP nei kaimyninėse valstybėse.
Tačiau šalies viduje priemonės, privertusios duris užverti restoranus ir parduotuves, privatų vartojimą nusmukdė 8,6 proc.
Žvelgiant bendrai, teigė SECO, vidaus paklausa patyrė „istorinį susitraukimą“, prekių importui nusmukus 14,3 proc., o paslaugų – daugiau nei 22 proc.