Analizuodami daugybės metų duomenis biržų analitikai pastebi dėsningą akcijų rinkų elgesį tam tikrais mėnesiais, dienomis ar net metais.
Kai kurie iš jų paremti daugiamečiais duomenimis, kiti – daugiau mitas.
„Verta pastebėti, kad tam tikras tendencijas pastiprina pačių investuotojų tikėjimas jomis. Pavyzdžiui, jeigu investuotojai tiki, kad metų gale dažnai būna akcijų kilimo ralis, tai jie bus labiau linkę pirkti akcijas, o augant jų paklausai, kyla ir jų kaina. Tad tai dažnai tampa savaime išsipildančia pranašyste, neturinčia kažkokio išorinio pagrindo. Dėl to, nepaisant daug metų pastebimo tendencingumo, vadovautis juo negalima, nes elgesį rinkose lemia daugybė veiksnių ir rinkos neretai pasisuka visiškai priešinga linkme“, – sako M. Skardžius ir pateikia kelias dažniausiai minimas tendencijas.
Sausio barometras
Akcijų rinkose yra populiarus posakis „Koks sausis, tokie ir metai“. Šis įsitikinimas susijęs su istoriniais tyrimais, rodančiais, kad kai indeksas „S&P 500“ sausio mėnesį pakyla, yra daug didesnė tikimybė, kad jis kils visus metus, nei tais atvejais, kai indeksas sausį krenta.
Šio požiūrio šalininkai remiasi duomenimis, rodančiais, kad 1950–2021 m. sausio mėnesį barometras buvo klaidingas tik 11-a kartų, taigi esą šio rodiklio tikslumo rodiklis yra 84,5 proc.
„Tačiau verta pažymėti, kad bendrai nuo 1945 m. 70 proc. atvejų JAV akcijų rinkos generuodavo teigiamą metinę grąžą. Tad sausio barometras tiesiog atspindi, kad bendrai istoriškai akcijų rinkos yra linkusios augti. Negana to, sausio barometro reiškinys nėra fiksuojamas akcijų rinkose už JAV ribų, kur ir pats posakis nėra paplitęs“, – teigia ekspertas.
Vasaros štilis
Dar vienas posakis, kurį galima išgirsti tarp investuotojų „Parduok gegužę ir išvyk, neparvyk iki St. Legero dienos“ („Sell in May and go away – don't come back till St Leger Day.“). Manoma, kad šis posakis atsirado dar prieš kelis šimtmečius, kuomet turtingi britų prekybininkai ir bankininkai turėdavo tradiciją išvykti vasarai ilsėtis ir negrįžti iki rugsėjo vidurio, kuomet vykdavo karininko Anthony St. Legero organizuojamos arklių lenktynės.
„Žiūrint į istorinius rinkų duomenis yra pastebima tendencija, kad stipriausias periodas rinkoms būna nuo lapkričio iki balandžio., o šiltuoju laikotarpiu, kada daugiau investuotojų atostogauja, rinkose judėjimas būna mažesnis. Tačiau tai tikrai nėra taisyklė ir profesionalūs investuotojai nesivadovauja kelių šimtų metų senumo posakiais, o žiūri į tai, kas vyksta rinkose esamuoju momentu“, – pasakoja M. Skardžius.
Ketvirčio galo kalneliai
Ketvirčio pabaigos efektu vadinamas pastebimas rinkų svyravimo padidėjimas paskutinėmis kiekvieno metinio ketvirčio dienomis. Šis dėsningumas siejamas su įsitikinimu, kad dalis fondų, siekdami dirbtinai pagerinti savo ketvirčio portfelio rezultatus, ketvirčio gale vykdo portfelio perbalansavimą arba pozicijų koregavimą.
„Pasak metų ketvirčio galo hipotezės, fondai gali sąmoningai didinti savo pozicijas, kad pakeltų trumpalaikį pelną, o vėliau, ketvirčio pabaigoje, siekdami atkurti pusiausvyrą, fondai šias pozicijas mažina. Tačiau verta pastebėti, kad tai tėra hipotezė, nes konkrečių įrodymų jai pagrįsti vis dar trūksta. Kita vertus, ši sąvoka finansų sluoksniuose plačiai pripažįstama kaip tikėtinas padidėjusių rinkos svyravimų, stebimų per šiuos konkrečius laikotarpius, paaiškinimas“, – teigia „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas.
Vienišių diena, juodasis penktadienis ir kibernetinis pirmadienis
Lapkričio mėnesį pasaulyje minimos net kelios vartotojams ir mažmeninės prekybos verslui aktualios dienos – Vienišių diena (lapkričio 11 d.), Juodasis penktadienis (pirmas penktadienis po JAV minimos Padėkos dienos) ir Kibernetinis pirmadienis (pirmas pirmadienis po Juodojo penktadienio). Šiomis dienomis vartotojams yra masiškai siūlomos didelės nuolaidos.
„Bendras šių apsipirkimo dienų poveikis lemia įvairių ekonomikos sektorių svyravimus, atspindinčius besikeičiančią vartotojų nuotaiką ir mažmeninės prekybos dinamiką. Nors nėra pastebima konkretaus dėsningo šių dienų poveikio akcijų rinkoms, per jas fiksuojamos pardavimų apimtys tapo svarbiais vartotojų nuotaikų ir ekonomikos būklės rodikliais, kurie skatina investuotojus atidžiai stebėti šių dienų rezultatus ir atitinkamai pritaikyti savo portfelius“, – aiškina M. Skardžius.
Kalėdų Senelio ralis
Kalėdų Senelio ralis – tai finansų rinkose stebimas istorinis reiškinys, kuriam būdingas akcijų kainų kilimas antroje gruodžio mėnesio pusėje, paprastai savaitę tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Manoma, kad šį šventinį kilimą lemia padidėjęs investuotojų optimizmas ir teigiamos nuotaikos baigiantis metams.
Šio termino kilmė šiek tiek miglota, kai kurie jį sieja su linksma ir pozityvia dvasia, susijusia su šventiniu laikotarpiu. Rinkos analitikai ir investuotojai spėlioja, kad ralis kyla dėl mokestinių aspektų, portfelio restruktūrizavimo arba teigiamų ekonominių duomenų, kurie sustiprina pasitikėjimą, paskelbimo.
„Nors istoriniai duomenys rodo, kad Kalėdų senelio ralis yra gana dažnas reiškinys, tačiau tai toli gražu nėra taisyklė. Pavyzdžiui, 2018 m. gruodį „S&P 500“ indeksas patyrė vieną didžiausių pastarųjų laikų mėnesinių nuosmukių – jis krito 9,2 proc. Labiau tikėtina, kad gruodžio mėnesį, kaip ir kitose ketvirčių pabaigose, rinkose bus matomas didesnis svyravimas“, – pasakoja investicijų valdytojas.
Spekuliuoti – neverta
Pasak M. Skardžiaus, nors ir galima stebėti tam tikrus dėsningumą rinkose, istoriniai duomenys niekada negarantuoja to paties rezultato ateityje.
„Rinkas lemia labai daug kompleksinių veiksnių: nuo geopolitinės situacijos iki atskirų įmonių finansinių rezultatų, centrinių bankų sprendimų ir t. t. Tad tikrai negalima rinkų dinamikos supaprastinti iki kelių posakių.
Norint pasiekti geriausių investavimo rezultatų svarbiausia investuoti ilgam laikotarpiui, tai daryti reguliariai ir patikėti investicijas profesionaliems valdytojams, kurie užtikrins portfelio diversifikaciją ir adaptuos portfelį pagal tuos veiksnius, kurie tikrai yra verti dėmesio“, – sako „Luminor“ banko atstovas.