Tai pirmas sprendimas dėl palūkanų normos, kurį priėmė naujai paskirtas banko valdytojas Fatih Karahanas – buvęs Niujorko Federalinio rezervo banko ir JAV internetinės prekybos milžinės „Amazon“ ekonomistas.
Bankas nurodė, jog „esama palūkanų norma galios, kol atsiras požymių, kad bazinė mėnesinės infliacijos tendencija ženkliai ir ilgą laiką mažėja“.
Metinė infliacija Turkijoje sausį buvo stabili ir sudarė beveik 65 proc., tačiau, ženkliai išaugus minimaliam darbo užmokesčiui, mėnesio vartotojų kainų indeksas šoktelėjo aukštyn.
Po to, kai sausį buvo 49 proc. padidintas atlyginimų minimumas, mėnesio infliacijos rodiklis, gruodį sudaręs 2,9 proc., sausį pakilo iki 6,7 proc.
Artėjant kovą įvyksiantiems savivaldos rinkimams, infliacija vis dar yra opus klausimas prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybei.
Jo valdančioji partija AKP stengiasi susigrąžinti didžiųjų miestų, įskaitant šiuo metu opozicijos valdomą Stambulą ir sostinę Ankarą, kontrolę.
Vasario 8 d. pirmąkart kalbėdamas viešai F. Karahanas teigė, jog palūkanų normų dar labiau didinti nebūtina, tačiau perspėjo, kad centrinis bankas savo sprendimą peržiūrės, jei infliacijos perspektyvos taps blogesnės, taigi neatmesdamas galimybės toliau griežtinti pinigų politiką, kad būtų užtikrintas kainų stabilumas.
Bazinę palūkanų normą nuo praėjusių metų birželio nuo 8,5 iki 45 proc. padidinęs Turkijos centrinis bankas praėjusį mėnesį paskelbė, kad tokių palūkanų pakanka, kad galima būtų pradėti švelninti pragyvenimo išlaidų krizę.
F. Karahanas šiame poste pakeitė Hafize Gaye Erkan – pirmąją Turkijos centriniam bankui vadovavusią moterį, kuri šiame poste praleido mažiau nei vienerius metus ir atsistatydino po to, kai jos atžvilgiu socialiniuose tinkluose ir opozicijos publikacijose pažiro kritika dėl to, kad ji neva leido atitinkamų įgaliojimų neturinčiam savo tėvui priimti tam tikrų sprendimų dėl banko personalo.