Šalies centrinis bankas pranešė mažinantis vienos savaitės atpirkimo sandorių palūkanų normą nuo 12 iki 10,5 proc., o vartotojų kainų šuolis, anot banko, buvo „lemtas vėluojančių ir netiesioginių didėjančių energijos sąnaudų padarinių“, kuriuos sukėlė Rusijos karas Ukrainoje.
Sprendimas priimtas netrukus po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad centrinis bankas kas mėnesį mažins palūkanų normas, „kol jis bus valdžioje“.
R. T. Erdoganas nori, kad palūkanų normos iki metų pabaigos sumažėtų iki vienaženklio skaitmens, teikdamas ekonomikos augimo klausimui prioritetą likus aštuoniems mėnesiams iki prezidento rinkimų, kurie žadama įnirtingiausią kovą nuo jo atėjimo į valdžią prieš beveik du dešimtmečius.
Turkijos sprendimus priimantys asmenys atkakliai laikosi šio netradicinio ekonomikos modelio astronominės infliacijos sąskaita.
R. T. Erdoganas, garsus didesnių skolinimosi išlaidų priešininkas, aukštas palūkanas yra pavadinęs „didžiausiu priešu“.
Kiek anksčiau šį mėnesį jis pažadėjo, kad kol išliks valdžioje, „palūkanų normos ir toliau mažės su kiekviena diena, kiekviena savaite, kiekvienu mėnesiu“.
Dėl to Turkijos lira vis pinga JAV dolerio atžvilgiu ir nuo sausio jos vertė sumažėjo 28 procentais.
„Erdogano ekonominio perrinkimo strategija yra aiški <...> naudoti pinigus iš Rusijos ir Persijos įlankos finansuoti valiutų kursų intervenciją, kad apgintų lirą, kiek įmanoma sumažinti palūkanų normas, kad paskatintų kreditus ir augimą“, – pažymėjo „BlueBay Asset Management“ ekonomistas Timothy Ashas.
Įtakingas Turkijos lyderis į ekonominę krizę sureagavo pertvarkydamas savo užsienio politiką ir taisydamas ryšius su buvusiais konkurentais arabų pasaulyje, įskaitant naftos turtingą Saudo Arabiją.
Papildomi į prekybą orientuoti susitarimai su Rusija padėjo sustiprinti mažėjančias Turkijos užsienio valiutos atsargas ir galbūt suteikė R. T. Erdoganui pakankamai laisvos erdvės įveikti ekonominę audrą iki rinkimų birželį.
Visgi Vašingtonas jau keletą mėnesių perspėja su Rusija prekiaujančias Turkijos bendroves ir bankus, kad jos gali sulaukti sankcijų.