Finansų ministras Olafas Scholzas pirmadienį pristatė „galutinį siūlymą“, kuriame numatoma 0,2 proc. apmokestinti bendrovių, vertų daugiau nei 1 mlrd. eurų, prekybą akcijomis.
Dešimt šalių – Vokietija, Prancūzija, Belgija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Austrija, Slovakija ir Slovėnija – yra susitarusios bendradarbiauti kuriant FSM planus.
Šio plano derybos tęsiasi daug metų – šalims vis nepavykdavo pasiekti susitarimo.
„Bendradarbiaudami, pirmą kartą nuo 2011-ųjų, pasiekėme etapą, kuriame galime sudaryti susitarimą“, – laiške, adresuotame savo kolegoms finansų ministrams, sakė O. Scholzas.
Šis Berlyno planuojamas apmokestinimas nebus taikomas obligacijų ir finansinių priemonių prekybai. Net ir akcijų prekyboje bus taikomos išimtys, į kurias įtraukiamas pradinis viešas akcijų platinimas (PVAP) ir pensijų fondų vertybinių popierių prekyba.
Vokietija prognozuoja, kad toks FSM projektas į biudžetą kasmet atneš 1,5 mlrd. mokestinių pajamų. Didelę dalį šios sumos jau yra numatyta skirti senatvės pensijų didinimui – dėl tokių ketinimų iš principo susitarė kanclerės Angelos Merkel koalicijos vyriausybė.
FSM idėja buvo pristatyta aštuntajame praeito šimtmečio dešimtmetyje, tačiau susidomėjimas tokio projekto įgyvendinimu kilo 2011-aisiais, finansų krizei pasiekus prasčiausią tašką.
Centro kairės socialdemokratų partijai (SPD) priklausančio O. Scholzo FSM projekto versija sulaukė kritikos iš kitų šalies politinių partijų, kaip, pavyzdžiui, A. Merkel Krikščionių demokratų partijos (CDU).
„Projekto siūlymai kėsinasi į smulkiuosius Vokietijos investuotojus“, – laikraščiui „Funke“ sakė CDU narys Cristophas Plossas.
Žaliųjų partijos narys Svenas Giegoldas tam pačiam laikraščiui teigė, kad naujausias projektas yra „farsas, o ne tikroviškas finansinių sandorių mokesčių projektas“.