„Laikinojo administravimo ir pasiruošimo bankrotui sąmatose galėjo būti papildomos išlaidos, nes valdant tokio masto procesą buvo papildomai samdomos finansų, audito, teisines, turto vertinimo ir išieškojimo paslaugas teikiančios bendrovės ir ekspertai. Darbo apimtis išaugo ir paaiškėjus, kad situacija banke yra dar blogesnė nei tikėtasi“, – komentare DELFI tvirtino V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, laikinasis administratorius ėmėsi priemonių, kurios padėjo apsaugoti milijonus.
„Kalbu ne tik apie posūkį nuo pagrindinio scenarijaus – banko skaidymo ir veiklos pratęsimo iki bankroto. Padėtį ypač komplikavo tai, kad susidurta ne su įprastu bankrotu, bet galimai nusikalstama veika, galimu turto grobimu ir slėpimu. Laikinasis administratorius ėmėsi priemonių apsaugoti turtą, kurio vertė šimtai milijonų eurų“, – aiškino V. Vasiliauskas.
Iš viso laikinojo administratoriaus komandoje dirbo keliasdešimt žmonių.
Jei negrįš dalis turto – užmokestis yra skandalas
„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas atkreipia dėmesį, kad anksčiau Lietuvos bankas nė neužsiminė apie milijonines išlaidas laikinojo administratoriaus komandai.
„Prieš kurį laiką iškilo pinigų klausimas, kad S. Freakly bus mokama 0,5 mln. Lt. Tuomet vienoje spaudos konferencijoje nepamenu kuris pareigūnas, paklaustas, kodėl tiek daug, tvirtino, kad čia ne vienam S. Freakly, o visai jo komandai. Dabar įsitikinome, kad 0,5 mln. Lt vienam S. Freakly, o komandai – apie 16 mln. Lt, – DELFI sakė jis. – Rytoj bijau eiti į darbą ir įsijungti telefoną, nes, manau, kad užplūs pasipiktinusių kreditorių skambučiai. Negerai, kad šioje vietoje Lietuvos bankas pradėjo nuo melo. Niekada nereikia meluoti, nes melas gimdo didžiulį nepasitikėjimą“.
D. Arlauskas tvirtina, kad vadovaujantis verslo logika, laikinajam administratoriui atlygis turėjo būti mokamas už konkretų rezultatą, o ne už procesą.
„Girdėjau V. Vasiliausko paaiškinimą, kad yra uždėta letena ant 2 mlrd. Lt turto. Jeigu susietume 2 mlrd. Lt su beveik 17 mln. Lt, galima teigti, kad atlygis lyg ir teisingas, tačiau nėra garantijos, kad pinigai bus sugrąžinti kreditoriams. Vadovaujantis verslo logika, turi būti mokama ne už procesą, o už labai konkretų rezultatą. Rezultato kol kas nematau“, – komentavo jis.
Jeigu papildomi 2 mlrd. Lt „Snoro“ turto nebus sugrąžinta į Lietuvą, tuomet, pasak D. Arlausko, išmokėtas atlygis laikinajam administratoriui yra skandalas.
„Dėl to, kad kažkur kažkas nuplaukė ir kažkur buvo investuota, tai ir be S. Freakly buvo galima sužinoti. Esmė, ar 2 mlrd. Lt pasieks Lietuvą. Jeigu nebus sugrąžinti 2 mlrd. Lt, o beveik 17 mln. Lt išmokėta, aišku, tai yra skandalas“, – tvirtino pašnekovas.
Opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis TV3 „Žinioms“ sakė, jog laikinasis administratorius pinigus persivedė nė nebaigęs darbo – lapkričio 24 d. ir lapkričio 29 d.
DELFI primena, kad stabdyti „Snoro“ veiklą Lietuvos bankas nusprendė lapkričio 16 d. Tą pačią dieną laikinuoju jo administratoriumi paskirtas bendrovės „Zolfo Cooper“ vyresnysis partneris S. Freakly.
Jis lapkričio 24 d. Lietuvos bankui perdavė išvadą, kad „Snoro“ gelbėti neapsimoka.
Laikinasis administratorius suskaičiavo, kad „Snore“ trūksta 3,4 mlrd. Lt turto. Anksčiau buvo skelbta, kad šis bankas turi 8 mlrd. Lt turto, taigi likusių pinigų vos pakanka apdraustiems 4,1 mlrd. Lt indėliams grąžinti.
Gruodžio 7 dieną Vilniaus apygardos teismas „Snorui“ iškėlė bankroto bylą, o jo bankroto administratoriumi paskyrė kitą „Zolfo Cooper“ vyresnįjį partnerį Neilą Cooperį. Jis įgaliojimus perėmė gruodžio 9 d.