„Snoro“ bankrotui administruoti iš Vilniaus apygardos teismo prašoma dar 57 mln. litų 90-iai dienų, tačiau „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai skelbia, kad ši suma viršija sąnaudas, kurias patiria panašaus dydžio veikiantis bankas, o tokių išlaidų nauda – neapčiuopiama.
„Be to, teismui pateikti 61 milijono litų, skirtų pirmiesiems trejiems administravimo mėnesiams, ataskaita yra abstrakti ir kelia abejonių, ar tos sąnaudos buvo pagrįstos ir padėjo pasiekti užsibrėžtų tikslų. Asociacija taip pat primena, kad pagal Lietuvos įstatymus, atlyginimą administratoriui nustato kreditorių susirinkimas“, - piktinasi kreditoriai ir indėlininkai pranešime.
„Iš to, kas pateikta teismui, akivaizdu, kad bankrutavusio banko administravimo sąnaudų ir gautos naudos santykis yra labai prastas. Ataskaita abstrakti, daugelyje vietų tiesiog skundžiamasi darbo krūviu ir užduoties sudėtingumu, tačiau niekur nematyti išsamaus nuveiktų darbų sąrašo ir gautos naudos įvertinimo. Nepaisant abejotino rezultato, teismo prašoma patvirtinti beveik tokio pat dydžio biudžetą dar vienam trijų mėnesių laikotarpiui. Tokia logika mums sunkiai suvokiama“, - dėsto „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas.
Skelbiama, kad planuojamą išlaidų biudžetą sudaro dvi dalys – banko veiklos palaikymo sąnaudos ir išlaidos konsultantams.
„Palyginti su pirmaisiais trimis administravimo mėnesiais, banko veiklos palaikymui prašoma 2,6 mln. litų mažiau - viso 27,25 mln. litų, o konsultantų paslaugoms finansuoti – milijonu litų daugiau arba iš viso 29,9 mln. litų“, - skaičiuoja asociacija.
Asociacijos prašymu įvertinimus pateikę ekspertai atkreipia dėmesį, kad „Snoras“ nevykdo komercinės veiklos, tačiau sąnaudos, tenkančios 1000 litų turto yra maždaug 54 proc. didesnės nei Lietuvoje veikiančių bankų vidurkis. Tuo tarpu sąnaudos komunikacijai ir informacinėms technologijoms yra beveik 3 kartus didesnės nei šiuo metu panašų turtą valdančiame Ūkio banke.
„Maža to, teisininkai daro išvadą, kad į planuojamas išlaidas konsultantams yra įtrauktas atlyginimas ir pačiam administratoriui, ir jo patikėtiniams, o tai pažeidžia Įmonių bankroto įstatymą, pagal kurį atlyginimą administratoriui gali nustatyti tik kreditorių susirinkimas. Tai verčia abejoti administravimo proceso skaidrumu. Jei ir toliau bus laikomasi tokių pačių principų, per metus „Snoro“ administratorius įsisavins 250 milijonų litų be aiškaus rezultato. Manome, kad esama praktika yra per brangi ir neveiksni, todėl ją reikėtų keisti iš esmės“, - pažymėjo D.Arlauskas.
Skelbta, kad „Snoro“ bankroto administratorius ir tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ partneris Neilas Cooperis yra paprašytas Seimo laikinajai komisijai, tiriančiai banko bankroto aplinkybes, pateikti ataskaitą, kam buvo išleisti banko administravimui ir konsultacijų išlaidoms skirti beveik 61 mln. Lt.
Iki kovo pabaigos administracinėms ir konsultacinėms paslaugoms dėl bankrutuojančio banko „Snoras” yra numatyta išleisti iki 61 mln. Lt, iš jų 31 mln. Lt - konsultantų paslaugoms, tačiau šiuo metu yra prašoma šią suma padidinti.
Kovo 21 d. į komisiją kviečiamas atvykti banko „Snoras“ bankroto administratorius N. Cooperis.
DELFI primena, jog bankrutuojantis nacionalizuotas "Snoro" bankas pernai lapkričio pabaigoje tarptautinei finansų konsultacijų bendrovei "Zolfo Cooper LLP", kurios vyresnysis partneris yra ir buvęs laikinasis „Snoro“ bankroto administratorius Simonas Freakley'is, pervedė 4,834 mln. EUR (16,692 mln. Lt). Seimo laikinoji komisija taip pat aiškinasi, kodėl buvo suderėta dėl tokių išlaidų.