Kaip žurnalistams teigė „Snoro“ komisijos pirmininkas, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, patvirtinta didžioji dalis komisijos atsakymų į Seimo iškeltus klausimus bei pasiūlymų valstybės institucijoms.
„Komisija artėja prie pabaigos labai normaliai. Mes patvirtinome 34 punktus atsakymų į užduotus Seimo klausimus ir 10 punktų kreipimosi, ką reikia daryti, į atitinkamas institucijas“, - kalbėjo V. Mazuronis.
Bankus prižiūrėjo gerai. Bet ne „Snorą“
Vardydamas preliminarias komisijos išvadas, politikas teigė, jog ankstesnė ir dabartinė LB vadovybė bankus kontroliavo pakankamai griežtai. Bet ne „Snorą“.
„Bankų priežiūros sistema Lietuvoje yra pakankamai gera ir normaliai dirbanti. Tačiau, kalbant apie konkrečiai banko „Snoras“ kontrolę, konstatuojama, kad nepakankamai griežtai buvo kontroliuojama ar galbūt reikalaujama (iš „Snoro“ - DELFI) vykdyti pagal inspektavimo išvadas sudarytų trūkumų šalinimo. Kad nepakankamai LB vadovybė reagavo į informaciją 2009 m., kuri buvo kelianti tam tikrų abejonių. Konstatuojama, kad situacija, kada LB vadovybės giminės dirba kituose bankuose, kuriuos kontroliuoja tas pats LB, nors toks darbas pagal įstatyminę bazę yra teisėtas ir viskas tvarkoj, bet taip neturėtų būti. Nes tai sudaro sąlygas galimai nepakankamai principingai priežiūrai“, - pradėjo V. Mazuronis.
2009 m. LB vadovavo Reinoldijus Šarkinas.
Pasigedo pagrindo banko nacionalizavimui
Anot jo, komisija negavo dokumentų, patvirtinančių galimą „Snoro“ turto sumažėjimą, dėl kurio bankas buvo nacionalizuotas.
„Dokumentų, patvirtinančių šituos skaičius, komisija negavo, neturi. Komisija mano, (...) kad LB veiksmai, ypatingai perimant akcijas visuomenės interesams ir skelbiant bankrotą, buvo ir skuboti, ir nepakankamai motyvuoti. (...) Žmonės, kurie priiminėjo sprendimus, vadovavosi medžiaga arba informacija, kuri, mūsų nuomone, nebuvo pakankama. Arba bent jau nebuvo pateikta komisijai“, - tęsė V. Mazuronis.
Jo nuomone, LB prieš „Snoro“ nacionalizavimą neįvertino visų galimų variantų ir „neturėjo informacijos, pakankamai įrodančios vienus ar kitus veiksmus“.
„Mūsų žiniomis, visi sprendimai buvo priiminėjami, tiek Lietuvos banke, tiek Vyriausybėje, neturint tos informacijos“, - aiškino V. Mazuronis.
Anot jo, komisija pasigedo dokumentų, įrodančių, kad „Snoro“ turto „iš tiesų nėra“. „Jeigu mes kalbame apie vertybinius popierius, tai konkrečių įrodymų ar kažkokių dokumentų, kad tie vertybiniai popieriai yra dingę ar dar kažkaip – šitų duomenų komisija negavo“, - tvirtino politikas.
Abejoja S.Freakley veiksmų teisėtumu
Komisija taip pat kritikuoja buvusio banko administratoriaus Simono Freakley ir jo komandos darbo užmokestį – apie 5 mln. eurų.
„Ten (sutartyje tarp LB ir S. Freakley – DELFI) nurodoma galimybė samdyti ir mokėti pagal laiką. Bet komisijai nepateikti dokumentai, nurodantys viršutinę ribą tų visų mokėjimų. O iš esmės tai reiškia, kad administratorius pats sprendė, kiek laiko, kokioje valstybėje, kas dirba ir kokias lėšas naudoja. Juolab, kad, mūsų turima informacija, pirminė derybinė pozicija arba pirminiai konsultantų prašymai buvo du kartus ir daugiau mažesni negu galutiniame variante“, - sakė V. Mazuronis.
Pasak jo, komisijai taip pat kilo abejonių dėl kai kurių S. Freakley veiksmų teisėtumo. „Mes konstatuojame, kad buvo padarytos banko „Snoras“ elektroninės bazės, sistemos kopijos, kurios yra saugomos – visa banko istorija, visi žmonių duomenys – kaip teigia laikinasis administratorius, Didžiojoje Britanijoje. Mums tai kelia rimtas abejones, dėl ko mes toliau kreipiamės į kitas institucijas: prokuratūrą ir kitas. Prašydami išsiaiškinti jų teisėtumą“, - teigė komisijos vadovas.
Nemano padedantis V.Antonovui ir R.Baranauskui
Paklaustas, ar toks komisijos vertinimas nepagelbės buvusiems „Snoro“ savininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui teisme dėl išdavimo Lietuvai, „Snoro“ komisijos vadovas teigė, esą išvados parengtos objektyviai.
„Mes nenagrinėjome galimai nusikalstamos buvusių akcininkų veiklos. Mes nagrinėjome pačius procesus. Mes padarėme pareiškimus apie tuos dokumentus, kuriuos mes gavome arba negavome. Tikrai nemanau, kad tai galėtų pakenkti. (...) Tikiu, kad Didžiosios Britanijos teismas priiminės sprendimus, remdamasis įrodymais, pateiktais mūsų prokuratūros, kurie turėtų būti teisiniai dokumentai. Ir jie arba įrodytų jų kaltę, arba ne. (...) Mes tikrai nenagrinėjome ir nematėme kokių tai politinių motyvų ar kitų dalykų“, - sakė V. Mazuronis.
Anot jo, dėl komisijai abejonių sukėlusių epizodų bus kreiptasi į teisėsaugą. O Vyriausybei „Snoro“ komisija siūlys taisyti įstatymines ir administracines spragas.
Prokurorams komisija numato skųsti S. Freakley ir jo komandos gautą užmokestį bei buvusio „Snoro“ administratoriaus veiksmus, esą galimai nusikalstamai perkeliant banko duomenis, tame tarpe – ir jo klientų asmens duomenis, į užsienio valstybę.
V.Vasiliauskas: sprendimas skubus, ne skubotas
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas LTV teigė, kad sprendimus reikėjo priiminėti gerokai anksčiau.
„Manau sprendimas buvo skubus, ne skubotas, iš tikrųjų. Manau, tokiu sprendimu tikrai apsaugojom mokesčių mokėtojų pinigus, visą bankinę sistemą, nes kiekviena diena, iš tikrųjų, galėjo kainuoti sumas su šešiais nuliais. Dirbom ties „Snoru“ pusę metų, iš tikrųjų speciali darbo grupė domėjosi vien tikrai Šveicarija, inspektavimas truko du mėnesius. Sprendimai mūsų buvo tikrai paremti didžiuliu kiekiu informacijos ir už sprendimus galim atsakyti.
Dokumentai arba įrodymai, kuriais rėmėmės, mano galva, buvo tikrai labai svarūs“, - teigė V.Vasiliauskas.
Komisija darbą vykdė vadovaudamasi 14 klausimų, nagrinėjančių bankų kontrolės, „Snoro“ bankroto ir galimų piktnaudžiavimų klausimus.
Į komisijos posėdžius buvo atvykę dabartinis ir buvęs premjeras, finansų ministrė, buvę ir dabartiniai Lietuvos banko vadovai, „Snoro“ laikinasis ir nuolatinis administratoriai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ir kitų tarnybų atstovai.
Primename, kad praėjusių metų lapkritį Vyriausybė nacionalizavo banką, nustačius didelį turto trūkumą. Vėliau buvo priimtas sprendimas dėl bankroto. Pagrindiniai banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas šiuo metu yra Londone, kur svarstoma jų byla dėl ekstradicijos Lietuvai.