Šias išlaidas banko administratorius teigė patyręs 2012-ųjų kovo 8-liepos 31 d. – jos grindžiamos teisinių ir finansinių konsultavimo paslaugų būtinumu dėl bankroto bylos sudėtingumo, didelės apimties ir tarptautinio masto – pinigai buvo išmokėti konsultantams Zolfui Cooperiui, „Linklaters“, „Deloitte“ ir „Eversheds“.
291 likviduojamos akcinės bendrovės banko „Snoras“ kreditorių skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pripažino kreditorių komiteto nutarimą – pirmosios instancijos teismui administratorius išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų nepateikė, o teismas jų neišreikalavo.
„Skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas pripažintas pagrįstu, nesant byloje jokių rašytinių įrodymų apie konsultantams skirtinų išlaidų pobūdį ir pagrįstumą, nors bankroto bylose viešojo intereso apsauga lemia, kad teismas turi būti daug aktyvesnis, nei kitų kategorijų bylose ir jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybes, juolab, kad ankstesne nutartimi tas pats teismas buvo konstatavęs tokių išlaidų nepagrįstumą rašytiniais įrodymais“, – pabrėžė Lietuvos apeliacinis teismas.
Pasak teisėjų, administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą.
„Pirmosios instancijos teismas šios kontrolės neįvykdė, skundžiamą nutartį priėmė remiantis formaliais pagrindais“, – teismas kreditorių skundą išnagrinėti iš naujo – tada turės būti išreikalauti ir vertinami rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys turėtas daugiau kaip 33 mln. Lt konsultavimo išlaidas.
Analizuodamas banko administratoriaus turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teismas taip pat suabejojo, ar pagrįstai yra išleidžiami milijonai bankroto procesui.
„Pažymėtina, kad teismas, administratoriumi skirdamas N. Cooperį atsižvelgė į didžiausią jo patirtį, sprendžiant įvairius bankroto klausimus, taip pat, kad jis yra tarptautinio bankroto specialistas, kuris dalyvavo tarptautiniuose projektuose bei bankroto teisės aktų ir sistemų vystyme daugelyje besivystančių šalių, – rašoma neskundžiamoje nutartyje. – Be to, dirbo teismo ekspertu bankroto klausimais, konsultavo bankroto paslaugas teikiančias įmones, buvo Pasaulio banko konsultantas bankroto klausimais ir kt.
Todėl atsižvelgiant į tarptautinio bankroto specialisto patirtį, tokios vertės bankroto strategijos ir proceso kontrolės konsultavimo paslaugų poreikis kelia pagrįstų abejonių, juolab, kad šios išlaidos patirtos ne pirminėje bankroto proceso stadijoje.
Be to, teisėjų kolegijos nuomone, strategijos vystymas ir bankroto proceso kontrolė (koordinavimas) būtent ir priskirta administratoriaus kompetencijai, už kurią administratoriui ir yra nustatytas atlyginimas“.
Teismas taip pat pabrėžė, kad ginčas kilęs bankroto byloje, tai lemia viešojo intereso apsaugą, todėl administratoriaus argumentai, jog bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai nesuteikia pagrindo teisėjams kištis į komercinių ir verslo reikalų sritį, buvo atmesti.
„Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, apskundus tokį kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą, gali atlikti administravimo išlaidų sąmatos kontrolę ir įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus“, – nurodė teismas.