„Besirūpindami užsienio investicijų pritraukimu, turime pasirūpinti ir jų kokybe“, - į klausimą kaip vertina Lietuvos valdžios veiksmus dėl „Snoro“ sakė V. Dombrovskis.
„Mūsų partnerystė ir tarpusavio supratimas, kartais išbandomas tokių netikėtumų kaip banko griūtis, yra gilus, išbandytas ir labai perspektyvus“, - sakė Lietuvos premjeras A. Kubilius.
Lietuvos bankas ir Vyriausybė įtaria, kad banke „Snoras“ ir jo valdytame banke „Krajbanka“ Latvijoje didelė dalis turto galėjo dingti dėl nusikalstamų veikų. Taip pat prieš keletą metų „Snorui“ nebuvo leista įkurti savo atstovybės Didžiojoje Britanijoje, nes finansų priežiūros institucijų neįtikino „Snoro“ pateikti dokumentai dėl pinigų kilmės.
Latvijos parlamento biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Janis Reiras anksčiau teigė, kad Lietuva turėtų gelbėti „Snorui“ priklausiusį Latvijos „Krajbanka“, įliedama apie 0,5 mlrd. litų. Politiko teigimu, Lietuvai nusprendus negelbėti banko, Latvija dvišalių santykių nenutrauktų, tačiau tai turėtų neigiamų pasekmių dvišaliams santykiams.
DELFI primena, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė nutarė banko „Snoras“ akcijas perimti visuomenės reikmėms lapkričio 16-ąją. Maždaug po savaitės nuspręstą banką likviduoti, nes laikinasis administratorius pasigedo maždaug 3,4 mlrd. litų turto. Dėl „Snoro“ bankroto gyventojams ir įmonėms bus grąžinta 4,1 mlrd. litų indėlių.
Londone sulaikyti ir už užstatą paleisti buvę banko „Snoras“ akcininkai: Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdęs 68,10 proc. ir Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – valdęs 25 proc. banko akcijų, likusi akcijų dalis buvo kotiruojama Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
„Snorui“ priklausė bankas „Finasta“, „Snoras media”, valdanti maždaug 34 proc. dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijų bei bankas Latvijoje „Krājbanka“.