Vis tik tenka pripažinti, kad didžiuosiuose miestuose situacija kiek kitokia.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) sostinėje Londone ir kituose didesniuose šalies miestuose gyventojai balsavo už pasilikimą Europos Sąjungoje (ES), o lapkričio 8 d. JAV vykusiuose prezidento rinkimuose kandidatė Hillary Clinton pelnė daugumos miestų gyventojų palaikymą.
Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose ultradešiniųjų judėjimai sostinėse kur kas silpnesni nei kaimo vietovėse, rašo BBC.
Nors skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų tikrai nėra nauja tema, vis tik kelių pastarųjų mėnesių įvykiai liudija apie itin paaštrėjusią situaciją.
Vis tik šių dienų realijos neliko neakcentuotos Pasaulio ekonomikos forume Davose.
„2016 m. kelių valstybių politinis gyvenimas pastebimai krypo į dešinę, o nemažos dalies didmiesčių – į kairę“, - įsitikinęs Michaelis Berkowitzas, vadovaujantis Rockefellerio fondo 164 mln. JAV dolerių (154,8 mln. eurų) vertės iniciatyva „100 Resilient Cities“, kurios esmė – remti miestus.
M. Berkowitzas mano, kad kovoje tarp šių dviejų pusių kol kas laimėtojas nėra aiškus.
Niujorko meras Billas de Blasio žada nepaklusti naujajai JAV prezidento D. Trumpo administracijai, jei būtų mėginama deportuoti šiame mieste esančius atitinkamų dokumentų neturinčius imigrantus, net jei Baltieji rūmai imtųsi atsakomųjų priemonių ir pasikėsintų sumažinti finansavimą.
Panašių pasipriešinimo priemonių prireikus žada imtis Los Andželas, Filadelfija ir Denveris.
13 Indijų
Ši atskirtis – vos vienas iš veiksnių, suteikęs pagrindą „Adecco Group“ – organizacijai, Pasaulio ekonomikos forumo išvakarėse publikuojančiai konkurencingiausių šalių sąrašą, - pristatyti naująjį 2017 m. šalių indeksą.
Naujasis sąrašas, kuriame pirmoji vieta teko Kopenhagai, paskelbtas po „Adecco Group“ vadovo Alaino Dehaze kalbos Indijoje, kurioje jis vardijo sąlyginius šalies privalumus, o vienas iš auditorijos narių įsiterpė, tikindamas, kad egzistuoja mažiausiai 13 atskirų Indijų.
Infrastruktūros, švietimo ir gyvenimo kokybės skirtumai dideliuose miestuose ir provincijoje gali drastiškai skirtis.
Pavyzdžiui, Madridas, kuriam sąraše skirta šešta vieta, reikšmingai skiriasi nuo Ispanijos, kuri liko 35.
„Jauni žmonės renkasi didmiesčius, o ne provinciją, todėl didmiesčiams tenka atskiros kategorijos“, - paaiškino A. Dehaze.
Šiai metais susitikimas Davose toli gražu neprimena progos triumfuoti dėl progreso – „miesto ant kalvos“ - pergalės.
2017 m. Pasaulio ekonomikos forume planuojama surengti 16 teminių sesijų, nemaža dalis kurių skirta miestams keliamiems pavojams aptarti.
„Klimato kaitos požiūriu miestai yra pažeidžiamiausi, - konstatavo M. Berkowitzas. – Jie įsikūrę upių deltose, pakrantėse, aukštai esančiose lygumose, kurios gali likti be vandens.“
Kultūrų susidūrimai
Nors dažnai atrodo, kad didmiesčiai išsivysčiusiame pasaulyje gali mėgautis geresnėmis ekonominėmis sąlygomis, jie vis tik nėra atsparūs globalizacijos ir mechanizacijos jėgoms.
Detroitas – vos vienas iš šią tiesą patvirtinančių pavyzdžių, kurį ištiko egzistencinė krizė dėl nusilpusios automobilių gamybos pramonės.
Nėra jokios garantijos, kad didmiesčiai nugalės kultūrų susidūrimo kontekste varžydamiesi su provincija – šią tiesą kuo puikiausiai suvokia Ciuricho merė Corine Mauch, tapusi pirmąja moteriškos lyties miesto vadove ir neslepianti savo homoseksualumo. Socialdemokratų partijos narė C. Mauch – tarptautiškumo dvasia alsuojančio didmiesčio vadovė, dažnai įsivelianti į ginčus su konservatyviau nusiteikusiais Šveicarijos provincijos regionais.
Akivaizdu, Ciuricho gyventojai dažnai turi kur kas daugiau bendrumų su Paryžiaus ar Berlyno gyventojais nei su tėvynainiais.
„Žinoma, mane tai neramina“, - patikino merė C. Mauch, komentuodama 2014 m. Šveicarijoje surengtą referendumą, kuriame šalies gyventojai nežymia persvara nubalsavo už migrantų kvotas.
„Ciuricho miestas – Šveicarijos ekonomikos variklis, taigi mums reikia imigracijos, tačiau neturėtume Ciuricho be aplinkinių regionų. Kai žmonės atvyksta į Ciurichą, jie taip pat nori paslidinėti, nori pamatyti Alpes, išvysti Jungfrau. Gauname pelno iš kitų regionų, o kiti regionai – iš mūsų. Tai yra funkcinė diferenciacija.“ – teigė ji.
Miestų pamokos
Vis tik nepaisant C. Mauch įžvelgiamo ekonominio lygiavertiškumo, politikos srityje ji linkusi į didmiesčius žvelgti kaip į progresyvųjį modelį.
Parodžius šiuo metu Ciuricho traukinių stotyje kabantį plakatą, kuriame pavaizduota moteris juodu galvos apdangalu su užrašu „Ne“ nekontroliuojamai pilietybei“ ir paklausus, ar ji jaučiasi atsakinga už multikultūriškojo Ciuricho gynybą nuo ksenofobijos, C. Mauch atsakė nenorinti kalbėti apie gynybą, nes tai yra karinis terminas.
Jos manymu, būtina susitelkti į įgyvendinimą ir parodyti, kad tai yra veiksminga. A. Dehaze jos pozicijai pritaria: „Miesto tyrinėjimų vertė ta, kad provincija gali iš jo taip pat pasimokyti“.
Jau dabar daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų susitelkę miestuose ir, kaip akcentuoja Rockefellerio fondo vadovas M. Berkowitzas, 2050 m. tokių bus net 70 proc.
Nepriklausomai nuo to, ar progresyviesiems miestams JK sprendimo trauktis iš ES, D. Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose ir augančio kaimo vietovių nepasitenkinimo kontekste tenka geresnės pozicijos, Davoso ekspertai nė kiek neabejoja, kad miestų politika artimiausius dešimtmečius bus itin reikšminga.
„Didmiesčiams tenka tiek didžiausia rizika, tiek ir įspūdingiausios galimybės, - reziumavo M. Berkowitzas. – Tinkamai suvokus miestų vaidmenį galima iš tikrųjų pakeisti pasaulį.“