Pareigas 66 metų A. Šimėnas paliks nuo sausio 2 dienos.
Įsakymą dėl jo atleidimo šalių susitarimu įmonės vadovas M. Bartuška pasirašė ketvirtadienį, pranešė įmonė.
BNS žiniomis, A. Šimėną turėtų pakeisti buvęs „Klaipėdos naftos“ administravimo direktorius Gerimantas Bakanas, kuris jau dirba M. Bartuškos patarėju.
Tačiau įmonės atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS sakė, kad sprendimo dėl naujo pavaduotojo dar nėra.
A. Šimėnas „Lietuvos geležinkeliuose“ pradėjo dirbti 2000 metais – tuomet jis buvo plėtros direktorius, o nuo 2006 metų užėmė generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas – pastaruoju metu jis buvo atsakingas už finansus ir strateginius įmonės sprendimus.
Jis buvo vienintelis pavaduotojas, neturėjęs kitų pareigų – kiti pavaduotojai kartu yra ir direkcijų vadovai.
A. Šimėnas kartu su „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovu Antanu Zenonu Kaminsku kūrė ir šio projekto viziją, kuri ne visada sutapo su Susisiekimo ministerijos vizija, – būtent dėl A. Šimėno pozicijos, kaip teigiama, kai kurie sprendimai Lietuvoje strigo arba buvo blokuojami, pavyzdžiui, sutartis dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų – ji buvo pasirašyta tik įsikišus Europos Komisijai.
A. Šimėnas tikino, kad sutartis nenaudinga „Lietuvos geležinkeliams“ – jo nuomone, pagal susiderėtą konkursų schemą įmonė negalės projekto įgyvendinti efektyviai.
Rugsėjo pabaigoje paskelbtame laiške jis rašė, kad įmonė siūlo visiškai centralizuoti projektą ir perduoti visus viešuosius pirkimus bendrai įmonei „RB Rail“.
A. Šimėnas BNS tuomet teigė norintis, jog „Lietuvos geležinkeliams“ būtų sudaryta galimybė dalyvauti „Rail Baltica“ rangos konkursuose, nes dabar tiesioginės ar netiesioginės „RB Rail“ akcininkės negali juose dalyvauti – antrinė įmonė „RB statyba“ valdo trečdalį „RB Rail“ akcijų.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojai dar yra Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Raimondas Burkovskis ir Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius Andrius Montrimas.
A. Šimėnas 1991 metais tris dienas – sausio 10-13-ąją – buvo Lietuvos premjeru.
Sovietams pradėjus šturmuoti objektus Vilniuje, A. Šimėnas dingo, ir sausio 13-ąją jį premjero poste pakeitė Gediminas Vagnorius.
Pats A. Šimėnas yra aiškinęs, jog išvažiavo į Druskininkus, nes manė, kad pasislėpęs galės būti naudingesnis perversmo metu.
Permainos „Lietuvos geležinkeliuose“ pradėtos po to, kai įmonė sulaukė įtarimų neskaidriai dalijant paramą bei regiant viešuosius pirkimus.
Įtartinus įmonės vidaus sandorius tiria ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) – pasak jos, privačioms bendrovėms šis verslas buvo labai pelningas, pinigai buvo gryninami per užsienio įmonių tinklą, iš to naudos galėjo gauti iš geležinkelių vadovai.
„Lietuvos geležinkeliai“ vien 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų.
Buvęs bendrovės vadovas Stasys Dailydka gruodžio pradžioje pasitraukė, žiniasklaidai paviešinus informaciją apie galimai neskaidrius vidaus sandorius ir socialdemokratams palankios paramos dalybas.
Juo pasekė dar dviejų antrinių įmonių vadovai.
Čia galite stebėti M. Bartuškos praėjusios savaitės interviu DELFI.