Tiesa, keblumų dėl jo vietos parinkimo kilo ne mums, greičiau Aplinkos ministerijai. Jei ji sutiks, kad centrą galima įkurdinti toje vietoje, kur kauniečiai siūlo - greta Laisvosios ekonominės zonos, Karmėlavoje, mes - už. Manau, ministerija sutiks, kad dėl Viešojo logistikos centro statybų iškirstų medžių praradimas, kaip siūlo kauniečiai, būtų kompensuotas pasodinant kitoje vietoje medžių dar daugiau nei iškirs.
- O gal Viešasis logistikos centras konkuruos su LEZ teritorijoje besikuriančiais privačiais logistikos centrais, todėl jam atsirasti Karmėlavoje visaip trukdoma?
- Nemanau, jog tokia konkurencija kam nors pamaišytų. Be to, kas yra Viešasis logistikos centras? Visų pirma, tai - nemaža teritorija, kur investuoja ir valstybė, ir privatus sektorius. Valstybė gali investuoti į kelius, į kitą infrastruktūrą, aikštelės įrengimą. Po to ji pakviečia privačias kompanijas dirbti Viešajam logistikos centrui skirtoje teritorijoje. Žinoma, sudaromos sutartys, numatomi galimi bendradarbiavimo būdai ir formos.
- Ar tik dėl Kauno viešojo logistikos centro iškilo tiek nenumatytų kliūčių, o Vilniuje ir Klaipėdoje jų steigimo procesai vyksta sklandžiai?
- Visko yra ir ten. Pavyzdžiui, Klaipėdoje iš 340 hektarų Viešajam logistikos centrui numatyto žemės ploto net 200 ha užima miškas. Ir jau aišku, kad niekas to miško, esančio greta Kuršių marių, tikrai neleis iškirsti. Turėjom ten palankesnę vietą, bet, deja, toje vietoje, pasirodo, žemė buvo privatizuota.
Vilniaus logistikos centrui įrengti prireiks nemažų lėšų, nes ten teks išpirkti žemės sklypus iš privatininkų. Kadangi iš anksto buvo žinomi sostinės plėtros planai, tai privatininkai neketina savo turto pigiau parduoti, spaus maksimalią kainą.
- Tai kaip teks spręsti tokią problemą?
- Paruošėme įstatymo pataisų projektą ir jau pateikėme svarstyti Seimui. Pataisų esmė - kaip civilizuotai paimti žemę visuomenės poreikiams, atsiskaitant su jos savininkais nepriklausomų vertintojų nustatytomis kainomis. Tik tokiu atveju, jei savininko netenkintų pasiūlyta kaina, ginčas būtų sprendžiamas teisme.
- Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto bei rajono savivaldybių vadovai nuo metų pradžios viešai aiškino, jog Vyriausybė skriaudžia Kauną ne vien nepatvirtindama konkrečios vietos Viešajam logistikos centrui statyti, bet ir nesuteikdama jam nacionalinės svarbos objekto arba ekonominės reikšmės projekto statuso. Tuo tarpu, valdininkų žodžiais tariant, tokį statusą esate suteikę Vilniuje ir Klaipėdoje kuriamiems centrams, tai kodėl jo pagailėjote Kaunui?
- Pralinksminote tokiu klausimu. Jokių oficialiai patvirtintų statusų negavo nei Vilniaus, nei Klaipėdos centrai. Yra tik rezervuota centrams įsteigti žemė. Ir tai visų pirma padaryta dėl to, kad jos nepradėtų niekam pardavinėti. Nes paskui, kai prireiks, tektų brangiai išpirkti.
Klaipėdoje, beje, už 10 hektarų sklypą savininkai užsiprašė iš valstybės 150 milijonų litų. Apsidraudimui nuo tokių atvejų ir reikalingos mano jau minėtos įstatymo pataisos.
- Ar įrengiant Viešąjį logistikos centrą pakaunėje neprireiks brangiai išpirkinėti žemės, ar visas jam vietinės valdžios numatytas plotas yra valstybinis?
- Kiek man žinoma, prie Karmėlavos siūlomas 300 hektarų dydžio miško plotas yra valstybinis. Jei būtų parinkta kita vieta, tektų derėtis su privačių sklypų savininkais. Manau, tokiu atveju žemė kainuotų nemažus pinigus.
Aš negaliu patvirtinti, kad būtent Karmėlavoje ir atsiras Kauno viešasis logistikos centras. Kaip anksčiau minėta, tai priklauso ir nuo to, iš kurios pusės prie Kauno priartės europinė geležinkelio vėžė (gal - ties Mauručiais?). Kad ir kaip būtų, galutinis sprendimas dėl Kauno Viešojo logistikos centro vietos bus priimtas suderinus visus suinteresuotų institucijų pasiūlymus, nuomones, projektus, plėtros planus ir prognozes.