Prieš įsiverždama į Ukrainą, Rusija buvo didžiausias Šri Lankos lankytojų šaltinis.
Turizmo ministras Harinas Fernando pasveikino tiesioginių reisų tarp Maskvos ir Kolombo atnaujinimą kaip labai reikalingą postūmį bankrutuojančios salos svetingumo pramonei.
„Tai gera žinia“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikisi, jog turistai „iš kaimyninių Rusijai šalių“ taip pat pasinaudos du kartus per savaitę teikiama paslauga.
Daugelis tarptautinių oro linijų bendrovių šiais metais sumažino skrydžių į Šri Lanką, nes paklausa sumažėjo, tuo tarpu šalyje trūksta aviacinio kuro.
„Aeroflot“ sustabdė skrydžius birželio mėnesį, kai teismas nurodė konfiskuoti „Airbus A330“ dėl komercinio ginčo su Airijos įmone.
Lėktuvas buvo paleistas po vyriausybės įsikišimo, tačiau incidentas sukėlė diplomatinį kivirčą.
Šri Lanka patiria didžiausią visų laikų ekonominę krizę ir mėgina padidinti pajamas iš turizmo, šaliai stengiantis gauti dolerių, kad galėtų sumokėti už būtiniausią importą.
Šalis normuoja degalus, bet leidžia įsigyti benzino ir dyzelino turistus vežančioms transporto priemonėms, kad padėtų išlaikyti užsienio valiutos srautą.
Kolombas balandžio mėnesį neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su 51 mlrd. JAV dolerių užsienio skola, ir derasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl gelbėjimo priemonių.
Energetikos krizė sukėlė pavojų ne tik atskiroms įmonėms, bet ir „Vokietijos ekonomikos modeliui, taip pat ir mūsų gerovei“, pažymėjo komisijos kitas komisijos narys.
Pirmaujantys ekonomikos institutai remdamiesi energijos kainų poveikiu praėjusį mėnesį paskelbė prognozę, kad Vokietija 2023 metais panirs į recesiją.