Kaip jau yra žinoma, „AirBaltic“ šiuo metu ruošiasi planuojamam pirminiam viešam bendrovės akcijų platinimui (IPO). Vis dėlto, kol kas išsamiau apie tai M. Gaussas ir „AirBaltic“ neatvirauja, taip pat ir tuo, kokios vyksta diskusijos tarp Lietuvos ir Estijos Vyriausybių bei ministrų. Vis dėlto, susidomėjimą planuojamu IPO vertina teigiamai.
Šiais metais „AirBaltic“ pristatė keletą maršrutų naujienų – skrydžius iš Vilniaus į Hamburgą, Lisaboną, Krokuvą ir Oslą, taip pat iš Palangos į Amsterdamą. Kol kas daugiau apie potencialias kryptis šaltajam sezonui dar nėra kalbama, kaip ir apie IPO, daugiau šia tema naujienų greičiausiai bus rudenį.
Interviu „Delfi“ M. Gaussas plačiau pakalbėjo apie tai, kaip aviacijos rinką veikia konkurencija, ar esame pasiruošę turėti transatlantinį skrydį bei kaip keisis skrydžiai ateityje.
– Kalbant apie keliavimo kryptis. Kokie yra planai jas plečiant, kaip priimamas sprendimas, į kurias rinkas verta ateiti?
– Tai priklauso nuo poreikio. Tai ne Latvijos Vyriausybė pasako, kad mums reikia skristi ten ir ten. Yra komanda, kuri diskutuoja su įvairiais oro uostais, du kartus per metus vyksta didelė konferencija, kai kalbama su oro uostais ir oro linijomis, kas kur pageidautų skraidyti. Kiekvienas padaro savo paskaičiavimus, tada pasako: gerai, aš atversiu šį maršrutą. Žiūri, koks yra poreikis ir ar gali jį sukurti. Jei sakome, kad skrisime ten ir ten, reiškia, mes turime pakankamai duomenų, kad pavyks per laiką tą kryptį paversti pelninga.
Vilniaus oro uoste turime rizikos pasidalijimo modelį, kas yra labai gudru, nes tai skatina augimą. Jeigu oro linijos tai darytų pačios, tai skrydžiai vyktų tomis kryptimis, kur skristume bet kokiu atveju. Tačiau bendradarbiaujant su oro uostu galime vystyti rinką, mums labai patinka toks modelis, nes taip ne vieni prisiimame riziką, kuri ne visada būna aiški. Bet kas gali nuskristi iš Londono į Paryžių.