M. Gaussas neslepia, kad ateityje kelionės bus kitokios ir ilgainiui skiepų pasai gali tapti privalomi – skrendant į Afrikos valstybes reikalaujama skiepo nuo geltonojo drugio, panašių reikalavimų gali atsirasti ir COVID-19.
Vadovas, nepaisant užklupusios krizės, tikisi išvairuoti bendrovę ir atvesti ją į akcijų biržą.
– Kokia dabar situacija aviacijos sektoriuje, ar jau matosi prošvaisčių?
– Aviacijos sektorius patyrė pačią didžiausią krizę istoriškai ir mes vis dar joje esame. Taip, matome šviesą horizonte, kadangi visos krizės per pastaruosius 100 metų galiausiai baigdavosi, o po jų pramonės šaka išeina sustiprėjusi. Bet krizė dar nesibaigė, vis dar reikia nemažai nueiti, kol vakcinavimas pasieks tam tikrą lygmenį. O tuomet, be abejo, mūsų industrija atsities.
Jau dabar matome, kaip galėtų atrodyti mūsų atsigavimas, analizuojant Kiniją. Ten vidinių skrydžių apimtys yra tokios pačios, kokios buvo ir prieš krizę. Tas pats bus ir čia, o tuomet augsime toliau. Tačiau šiuo metu vis dar esame pačioje blogiausioje aviacijos krizėje.
– Po rekordinių 2019 m., kaip pandemija paveikė „Air Baltic“ pajamas, darbuotojus, galimybes investuoti?
– Latvijos valstybė priėmė sprendimą, kad skrydžiai bus sustabdyti visiškai ilgesnį nei 2 mėnesių laikotarpį. Mes šį laiką išnaudojome, kad prisitaikytume. Pirmiausia susitelkėme į verslo išsaugojimą. Užsitikrinome kapitalo ateičiai. Ir pakeitėme patį produktą.
Anksčiau nei planuota priėmėme sprendimą sustabdyti turbopropelerinių lėktuvų skrydžius – tą planavome per trejus metus, tačiau jau dabar šie lėktuvai nebeskraido.
Taip pat personalą sumažinome 40 procentų, arba 700 žmonių. Vis dar turime 1000 darbuotojų, daugiau jų nebeatleidžiame, kadangi mums reikia darbuotojų veiklos atnaujinimui, o taip pat jau vykdome skrydžius labai sumažinta programa.
Kai atnaujinome veiklą, persiorientavome. Buvome pirmoji avialinija, kuri išdavė klientams kaukes net kai dar nebuvo privaloma. Įdiegėme labai griežtą higienos sampratą ir vis dar turime ją šiandien. Už tai neseniai buvome apdovanoti – buvome pirma aviakompanija pasaulyje, kuri gavo „Skytrax“ 5 žvaigždučių COVID-19 saugumo reitingą. Ir iki šiol yra tik dvi tokios kompanijos, mes ir „Qatar Airways“.
Pajamų prasme, pernai mes turėjome labai stiprų sausį-vasarį, taikėmės į naujus rekordus, į daugiau nei 500 mln. eurų metines pajamas. Tačiau metus baigėme, neaudituotais duomenimis, su mažesnėmis nei 150 mln. eurų pajamomis. Tai labai labai reikšmingas pajamų kritimas, o ir nuostoliai bus labai reikšmingi.
Mes prižiūrime visus lėktuvus ir siekiame juos išlaikyti ore.
– Kokių sprendimų reikėjo atlikti, kaip tai paveikė jūsų orlaivių parką?
– Didžiausias supaprastinimas mūsų verslui buvo susitelkti tik ties vienu lėktuvo modeliu – tai yra „Airbus A220“. Šis lėktuvas yra idealus ne tik labai ilgiems skrydžiams, į Abu Dabį, bet ir trumpiems skrydžiams, pvz., tarp Vilniaus ir Talino. Tai 145 vietų lėktuvas, po krizės būsime geroje pozicijoje atverti naujas kryptis, kadangi daug smulkių maršrutų nebebus tokio paties poreikio, kaip prieš krizę.
Mes taip sustiprinsime jungiamųjų skrydžių centrą Rygos oro uoste. Lietuvoje ir Estijoje mes perėmėme didesnę rinkos dalį, Vilniuje ją netgi padvigubinome ir ji šiuo metu siekia apie 19 proc. Turėtume būti didžiausias vežėjas per krizę. Taline turime apie 30 proc. rinkos ir ten esame neabejotinai didžiausias vežėjas.
Centras Rygoje šiuo metu nefunkcionuoja taip kaip anksčiau, kadangi nesiūlome labai daug jungiamųjų skrydžių. Bet kai vėl atnaujinsime daugiau skrydžių, jungiamųjų skrydžių centro funkcija sugrįš ir Lietuvos bei Estijos rinkoms pasiūlysime daugiau krypčių per Rygą.
Lietuvoje per krizę turėjome galimybę skraidyti daugiau – buvo dienų, kai iš Lietuvos skridome dažniau nei iš Latvijos, aptarnaujame čia klientus, kurių negalime aptarnauti iš jokio kito oro uosto.
– Ar planuojate daugiau tiesioginių skrydžių iš Vilniaus oro uosto?
– Taip, šiuo metu iš Vilniaus turime 5 skrydžių kryptis, kurias atvėrėme per krizę. Mūsų planas šiems metams – turėti 11 krypčių iš Vilniaus, jos jau yra sistemose. O per Rygą mes turėsime dar 75 kryptis. Tęsiame tai, ką darėme anksčiau, plėtodami Vilniaus tiesioginių skrydžių rinką.
Pagrindinis „airBaltic“ tikslas Vilniaus atžvilgiu – užtikrinti susisiekimą į pagrindines sostines, kaip siūlome iš Rygos ir Talino. O kas nepasiekiama tiesiogiai, turime labai gerus jungiamuosius skrydžius per Rygą.
– Ar jau turite kokį tvarkaraštį, kada dauguma skrydžių galėtų būti atnaujinami?
– Šiems metams turime 5 skirtingus scenarijus, kuriems parengėme atskirus biudžetus. Ir kiekvienu scenarijumi mes turime skirtingas datas, kada pradėti. Pradėjimas reiškia ribotą skrydžių pasiūlą keleiviams keliauti be apribojimų.
Dabar dauguma valstybių sako nenorinčios, kad žmonės keliautų apskritai ir tą atspindi maži keleivių skaičiai. Šiuo metu per dieną turime tik 2000 rezervacijų. Bet kai atnaujinsime veiklą, tikimės per dieną 10-15 tūkst. rezervacijų.
Pirmuoju scenarijumi tikimės nedidelio augimo antroje kovo pusėje ir lėtą augimą, kol turėsime normalizaciją rugsėjį, tiesa, ne visais aspektais.
Tačiau žvelgiame ir į scenarijų, kur pradžia nusikelia į balandį. Kitas scenarijus žiūri į veiklos atnaujinimą birželį, dar vienas scenarijus – kad tokia pati situacija išliks iki pat 2022 metų.
Esame priklausomi nuo vakcinavimo lygmens Europoje, kadangi tai priklauso ne nuo avialinijų, ne nuo Latvijos ar Baltijos šalių. Dauguma ekspertų sako, kad iki rugsėjo maždaug apie 70 proc. europiečių galėtų būti paskiepyti.
Iki to laiko matysime gerėjančią situaciją, kuomet koronavirusas bus kontroliuojamas, tuomet sugrįš kelionės laisvalaikiui – ir tai bus pirmieji skrydžiai, kadangi žmonės skris atostogauti, lankyti šeimas ir draugus.
Tik 2022 metais tikimės, kad sugrįš verslo skrydžiai. Priežastis, kodėl anksčiau nebus verslo skrydžių – daug įmonių per krizę apribojo galimybes personalui keliauti ir jos nepakeis savo politikos taip greitai. Tai nusikels į 2022 m. biudžetus. Bet mūsų planai grįsti vėliausiai Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) ir kitų šaltinių lūkesčiais.
– Koks scenarijus labiausiai tikėtinas?
– Pirmasis, kuriame sakome, kad matysime nedidelį augimą kovą – to šiuo metu tikimės. Kadangi dauguma šalių pratęsia ekstremalios situacijos statusus iki balandžio, kovą turėtume pamatyti užsakymų augimą. Nebūtinai pačius skrydžius – kovą dar turėsime nedaug skrydžių, tačiau kovą pamatysime užsakymus vasarai.
Vokietija, kur naujų ligos atvejų skaičiai yra maži, apribojimai turėtų būti mažinami prasidedant kovui, tą patį matysime kitose valstybėse. Joms atsidarius, ateis ir paklausos skrydžiams.
Pagrindinės mūsų rinkos, Baltijos šalims, Latvijai, reikia suvaldyti situaciją iki atsidarant. Tikimės to balandžio pradžioje. Latvijoje Vyriausybė apribojimus yra regis pratęsusi iki balandžio 7 dienos. Iki to laiko bus suleista daugiau vakcinų, bus paskiepyta daugiau pagyvenusių asmenų ir į ligonines patenkančių pacientų skaičius automatiškai sumažės. Jei mutacijos nesukels per daug problemų, tai labiausiai tikėtinas scenarijus.
– Kokie kiti svarbiausi darbai jūsų darbotvarkėje?
– Žvelgiant į laikotarpį po krizės, orlaivių parką auginame iki dydžio, kurį turėjome prieš krizę. Šiuo metu naudojame 25 „Airbus“ ir turime užsisakę 50, dar turime pasirinkimą dėl 30 papildomų. Mes šiemet pasiimsime 7 lėktuvus ir metų pabaigoje turėsime 32, o kitąmet grįšime prie orlaivių parko dydžio, koks buvo prieš krizę (2019 m. įmonė turėjo 38 lėktuvus – „Delfi“).
Tuomet planuojame atlikti viešąjį akcijų platinimą (IPO). Tai yra planas 2023 metams. Mes turime įsipareigojimą per 5-7 metus išmokėti ES atliktą kapitalo injekciją, ir tai mūsų akcininko, vyriausybės, planas.
Žvelgiant į dabartinę situaciją, 2022 metai gali būti laikotarpis, kai skrydžių industrija patirs bumą ir „airBaltic“ yra pozicijoje su pačiais moderniausiais ir darniausiais lėktuvais, kokius tik šiuo metu galima nupirkti kaip išmani, technologijomis grįsta įmonė. Tai turėtų būti įdomi istorija, pagrįsta tvirtais finansiniais duomenimis.
„airBaltic“ yra palankiai vertinama tarptautiniu mastu, stiprus prekės ženklas, ir kai žengsime į akcijų rinką, ši istorija tęsis.
Turime idėjų ir ką daryti po to, kai turėsime atsiėmę 50 orlaivių su 30 pasirinkimo sandorių, tačiau prie ilgalaikių planų grįšime išėję iš krizės, kai pamatysime, kad tvirtai stovime ant bėgių.
– Kokia bus konkurencija ir skrydžių kainos po pandemijos? Vieni tikisi kainų karų, kiti gi laikosi priešingos nuomonės, kad ne visi išgyvens pandemiją ir liks mažiau pasirinkimų. Kokia jūsų nuomonė?
– Valstybiniai vežėjai gavo masyvius finansinės pagalbos paketus. Jei žvelgiame į „Air France“ – 10 mlrd. eurų, „Lufthansa“ – 9 mlrd. eurų. Netgi „Ryanair“, Wizzair naudojosi paskolomis ar pagalbos priemonėmis, kurios prieinamos skirtingose šalyse.
Tad pamatysime sugrįžtančius visus oro vežėjus, ypač didžiuosius, kurie turės didžiulius pajėgumus, orlaivių parkus.
Sakyčiau, vos tik galėsime skraidyti, bus didelis spaudimas kainoms – tai reiškia, kad bilietai bus pigūs. Stipriausi lokalūs vežėjai, „Wizz Air“ ir „Ryanair“ užpildys savo lėktuvus – jų verslo modelis veikia tik esant didelei apkrovai, o tą jie pasiekia tik su labai mažomis bilietų kainomis.
Todėl mes matysime, kad senosios bilietų kainos sugrįš, galbūt bus netgi žemesnės pradžioje. Tačiau ilgainiui aviakompanijos turi veikti pelningai – ilgainiui galime pamatyti, kad dalis jų nebegali pasiekti pelningumo. Antroje fazėje, galbūt 2022-2023 metais, silpnesni rinkos dalyviai gali palikti rinką. Tačiau pradžioje bus visi – dėl gautų subsidijų, paramos. Bus labai daug pasiūlos, visi norės grįžti ten, kur buvo anksčiau, tačiau kol nebus daug keleivių, matysime labai mažas bilietų kainas.
– Ar tikitės, kad po pandemijos bus daugiau keleivių, paklausos atšokimas?
– Pačioje pradžioje visi gali atsakyti – žmonėms jau bloga nuo pasivaikščiojimų aplinkui ir gamtos, visi nori kur nors išskristi. Negirdėjau nei vieno žmogaus, kuris sakytų „norėčiau daugiau pasivaikščioti vietiniame parke“. Niekur Europoje. Praktiškai visi bandys patekti į pirmuosius skrydžius pačią pirmą savaitę. Ir tai gali būti neįmanoma.
Pirmosiomis savaitėmis žmonės mėgausis naujosiomis laisvėmis, tačiau tuomet, žinoma, sugrįš realybė – daug nedarbo, daug sunkumus patiriančių kompanijų. Planuojame, kad stabilizuosis tam tikrame lygmenyje, o nuo tada laukiame nuoseklaus augimo.
Pirmosios valstybės, kurios atvers sienas turizmui be didelių apribojimų, patirs didžiulę turistų paklausą. Įsivaizduokite dabar valstybę, kurioje nėra COVID-19 ir kurią būtų galima aplankyti, pasidarius testą, ir nebūtų rizikos, kad grįžus reikės būti karantine. Manau tokia valstybė būtų užtvindyta turistais.
– Kaip atrodys skrydžiai ateityje? Ar reikės COVID-19 paso, darytis tyrimus, ar taikyti kitokias apsaugos priemones?
– Manau, kad matysime daug skirtingų priemonių Europoje. Deja, ES negali priimti bendro sprendimo. IATA planuoja kelionių pasą, ir manau kad tai veiks.
Žvelgiant į technologijas, kurios šiuo metu prieinamos, galime nuspėti, kad arba reikės vakcinos ir tą reikės pademonstruoti pase, arba reikės atlikti testą. Bet net ir testų kiekviena valstybė reikalauja skirtingų. Taip bus dar kurį laiką, kol COVID-19 nebus sukontroliuota. Gali prireikti metų, kol taisyklės ar reikalavimai bus vienodi.
Kaip IATA nariai mes palaikome IATA pasą, kuris identifikuotų tave kaip keleivį, kuris arba buvo paskiepytas, arba kuriam buvo atliktas testas. Tačiau taip turėtų būti po to, kai visi bet kuriame kampe galės gauti vakciną ir tai nebus problema. Šiuo metu, kol vakcinos gauti negalima, tai nebūtų teisinga.
Kaip dabar atrodo, nuo COVID-19 gali tekti skiepytis kasmet, panašiai kaip nuo gripo, kadangi virusas keičiasi ir pasirodo skirtingų mutacijų.
Niekas vykdamas į Afriką nekvestionuoja to, kad reikia skiepo nuo geltonojo drugio, toks reikalavimas yra jau daugelį metų ir gali patekti tik su skiepu. Kažkas panašaus gali būti ir čia. Jei ateityje norėsi skristi – reikės COVID-19 vakcinos, kuri yra saugi ir patogi.
Kol tai bus įgyvendinta, gali užtrukti, nes kiekviena valstybė tvarkosi savaip, o ES bendrų sprendimų negali priimti.
Šiandien skrendant procesas, kaip patenkama į lėktuvą, tikrai yra labai komplikuotas, turi sekti daug taisyklių ir reikalavimų, kad nukeliautum iš taško A į tašką B. Tai turi pasikeisti, nes tą galima daryti su keliais skrendančiais keleiviais, bet tai nebus įmanoma, kai visos rinkos vėl atsivers.
– Ginčų kyla dėl valstybės pagalbos aviakompanijoms. Finansines injekcijas gavę vežėjai atsiduria geresnėje padėtyje rinkoje. Kokia jūsų nuomonė, ar sąžininga prašyti mokesčių mokėtojų apmokėti esamas problemas, ir kodėl?
– Pirmiausia, niekas nėra atsakingas, kad egzistuoja COVID-19. Pandemija nebuvo kažkieno sukelta – tai virusas, kuris apkeliavo pasaulį. Aviacija yra infrastruktūra kaip kelių sistema – mes esame oro sistema. „airBaltic“ yra jungianti aviakompanija, mes užtikriname susisiekimą, kuris neįmanomas žeme, geležinkeliu ar jūra. Iš Latvijos neturime nei geležinkeliu, nei kelių sistemos, nusidriekusios iki Vakarų. Be aviacijos netektume galimybės keliauti.
Jei ši sistema pažeidžiama išorinių aplinkybių, o taip yra visoje Europoje, tuomet ES leidžia skirtingoms valstybėms kurį laiką remti – valstybių teikiama pagalba turi būti patvirtinama ES. Taip „Lufhthansa“ gavo 9 mrld. Eur, o „Air France“ – 10 mlrd. eurų, o šiuo metu jie regis nori papildomų 5 mlrd. eurų. „airBaltic“ atveju parama buvo 250 mln. eurų.
Visais atvejais parama turėjo būti patvirtinta ir turėjo būti parengtas planas, kada paramą reikės grąžinti. Mes gavome 250 mln. eurų injekciją į akcinį kapitalą piniginėmis lėšomis. Tačiau valstybė turės parduoti visas akcijas, kurios viršija 51 proc., ir atgauti pinigus per 5-7 metus. Ir ji negali pasakyti, kad mes to nedarysime, kadangi tuomet bus pažeistos susitarimo sąlygos, tai lemtų pasekmes.
Tai nėra mokesčių mokėtojų pinigai, kurie dingo juodojoje skylėje. Aviakompanijos turės juos atidirbti. Tai tiltas, kuriuo galime išeiti iš COVID-19.
Žinoma, „Ryanair“ nėra patenkinti dėl konkurentams duodamos paramos, nes jie mato, kad kai kurios avialinijos išgyvens, nors tai nebūtų pavykę kitu atveju. Tai yra argumentas, kodėl jie eina į teismus dėl kiekvieno iš tų atvejų.
Bet aš esu laimingas dėl Latvijos vyriausybės sprendimo, nes „airBaltic“ buvo labai gerai funkcionuojančios avialinijos prieš krizę, ir bus tokios po jos. Būtų labai liūdna, jei dėl pandemijos ši infrastruktūra būtų sugriauta visam laikui.
– Kuriam laikui jums šių pinigų pakaks, ką tai leido pasiekti?
– Pinigai apmoka mums negalėjimą uždirbti iš tiesioginės veiklos – nėra pakankamai keleivių, tačiau vis tiek turime mokėti už lėktuvų priežiūrą, apmokėti personalui. Mes naudojame pinigus – kiekvieną savaitę „airBaltic“ netenka 3,5 mln. eurų dėl to, kad nėra tiek skrydžių, kiek galėtume atlikti. Dauguma mūsų lėktuvų yra ant žemės. Kai tik galėsime pradėti vėl skraidyti, tuomet sumažinsime šį pinigų deginimo tempą ir apversime jį į atgal pelną.
Priklausomai nuo to, kiek truks pandemija, mes deginsime pinigus po 3,5 mln. eurų per savaitę. Turėjome pinigų sukaupę prieš pandemiją. Ir vis dar jų turime. Einame į šiuos metus su gera finansine pagalve. Tačiau jei ši pandemija nesibaigs visus metus, tada ir „airBaltic“ sakys tą patį, ką dabar sako „Air France“, kad jiems reikia daugiau pinigų. Mes esamoje situacijoje, kad pinigų vis dar turėsime metų pabaigoje, tačiau niekas nežino, kaip situacija keisis. Mes stebime ir vertiname.
– Minėjote IPO – kokia galėtų būti kompanijos vertė akcijų rinkoje? Kokia dalis jos galėtų būti parduota?
– Dabar pasakyti labai sunku. Valstybei šiuo metu priklauso apie 99 proc., kadangi privatus investuotojas neprisidėjo prie akcinio kapitalo didinimo, jo dalis buvo atskiesta.
Tačiau valstybė turės susimažinti savo akcijų dalį bent iki 51 proc., tai yra 48 proc. esamų akcijų turės būti parduotos. Už tai reikės gauti bent 250 mln. eurų. Pagal tai įmonės vertė turėtų būti bent apie 500 mln. eurų.
Bet šiandien mes išnaudojame savo 10 proc. pajėgumų, apie tai diskutuosime kai grįšime į vėžias.
Bet kuriuo atveju, Latvijoje tai turėtų būti didžiausias IPO. Kompanija yra didžiausių pajamų gavėja šalyje. Akcijas planuojame kotiruoti ir „Nasdaq“ Rygos vertybinių popierių biržoje, šalia Frankfurto ar Londono, kur benuspręstume, dėl likvidumo. IPO galės dalyvauti Baltijos šalių gyventojai, tai stipriausias tarptautinis prekės ženklas, kurį turi Latvija.
Aš pats asmeniškai esu vokietis, ne latvis, ir visuomet klausiu žmonių, ką jie žino apie Latviją, kokius prekės ženklus. Dauguma žmonių prisimena Latvijos ledo ritulio rinktinę arba „Latvijas Balzams“, bet „airBaltic“ neabejotinai yra minimas.
– Teoriniu atveju, kokia galėjo būti jūsų įmonės vertė, arba kapitalizacija, 2019 m., jei ji būtų akcijų rinkoje?
– Mes nepakeitėme 2019 metais darytos prognozės – mes tikimės 1 mlrd. eurų pajamų 2025 metais, ir turėti bent 50 lėktuvų „Airbus“. 2019 m. mes uždirbome 124 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Jei grįžtume į buvusį augimo kelią, 500 mln. eurų nebūtų problema.
Tačiau jei šį pratimą atliktume dabar, turėtume visai kitokius įverčius pagal šiandienį balansą. Dabar tai būtų lošimas. Į bankus, kurie rems mus per IPO, kreipsimės anksčiausiai šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, kai bus aišku, kad krizė mums baigėsi. Metus dirbsime, kol atsirinksime tarpininkus, o tuomet turės būti tinkamas metas ir istorija paleisti avialinijas į akcijų rinką.
Laiko dar turime, kadangi numatytas nuo 5 iki 7 metų laikotarpis nuo 2020 m., kada valstybė turės grąžinti pinigus.
Mūsų nuomone, geriausia tą daryti pakilimo laikotarpiu, kol istorija yra šviežia, paremta tvarumu, žalumu. Manome, kad 2023 metai galėtų būti tinkamas laikas, jei pandemija baigsis šiemet.
– Ko tikėtumėtės ateinantį atostogų sezoną? Kokios kryptys galėtų būti populiariausios?
– Tai priklausys nuo valstybės situacijos. Per šią pandemiją turėjome situaciją, kai buvo galima skristi į Graikiją – tuomet visi skrido į Graikiją, turėjome visus lėktuvus pilnus. Tačiau per tą laiką, kol žmonės atostogavo, Graikija tapo raudona, ar geltona – turėjome organizuoti repatriacijos skrydžius, kad žmonės galėtų grįžti namo.
Tos valstybės, kurios sukontroliuos COVID-19, bus tos vietos, kur žmonės keliaus. Šiuo metu žmonės skristų ir į Šiaurės ašigalį, jei ten būtų leidžiama organizuoti atostogas.
Žmonėms nebesvarbu – jie tik nori keliauti bet kur. Valstybė, kuri pateiks turistinį pasiūlymą, kuri susitvarkė su COVID-19, gaus visus turistus.
Kad ir Lietuva, pavyzdžiui, jei nebeturėtų COVID-19, kai aplink ši problema egzistuoja, turėtumėte labai daug turistų.
– Ar saugu dabar pirkti bilietus ir laukti skrydžių?
– Visuomet saugu pirkti skrydžius, ypač „airBaltic“, kadangi mes grąžiname pinigus, jei skrydžiai neįvyksta. Ir tą įrodėme per šią pandemiją – mes keleiviams grąžinome beveik 80 mln. eurų, ir tą darome prasmingu greičiu.
Tad taip, žinoma, kad pirkti bilietus šiandien saugu ir turime ką pasiūlyti – turime 75 kryptis vasarą ir jei bus leidžiama, vykdysime skrydžius. Jei skrydžiai negalės įvykti, keleiviai turi visas teises atgauti pinigus arba pasikeisti bilietus. Turime specialias sąlygas, kad užsakius bilietą lengva jį pakeisti.
Tik dabar klausimas, kurią šalį rinktis – labai sunku pasakyti. Italija atsivėrė, ten galima lankytis restoranuose ir kavinėse. Vokietija atrodo taip pat gerai, tačiau Vokietija neįsileidžia, jei keliauji iš valstybės, kurioje COVID-19 atvejų skaičius per didelis.
– Jei norima keliauti atostogauti dabar, kokių yra pasirinkimų?
– Klausimas, ko tu tikiesi iš atostogų – o jei atkeliauji, prabūni 10 dienų karantine. Dauguma valstybių nerekomenduoja keliauti laisvalaikio tikslais. Latvijoje tu net negali keliauti, nes turi užpildyti formą ir joje nurodyti, kad nedarai to dėl pramogos.
Mes taipogi skatiname, kad jei šiandien keliaujate, darykite tai atsakingai, nekeliaukite atostogauti, kur galite parsivežti COVID-19. Mes užtikriname infrastruktūrą žmonėms, kuriems keliauti būtina ir norime, kad pandemija kuo greičiau pasibaigtų. Todėl negaliu dalyti rekomendacijų atostogoms, nors skrendame į vietas ,kur šilčiau nei Baltijos šalyse, mes netgi nereklamuojame jokių atostogų šiuo metu.
– Kaip jums sekasi Lietuvoje?
– Esu labai laimingas, kad per šią pandemiją į Lietuvą ir iš Lietuvos galėjome skraidyti sklandžiai. Turime tris valstybes, ir matome skirtumus. Mus Lietuva palaikė ir skatino, atidarėme skrydį į Kijevą, tai labai geras maršrutas ir geras bendradarbiavimas.
Nors mes Latvijos oro vežėjas, bet taip pat esame pagrindinis vežėjas kitoms Baltijos valstybėms ir norime tokiu būti ateityje, juo de facto ir esame. Tačiau, pvz., negavome formalios paramos Lietuvoje ir Estijoje. Apie tai ateityje galėtume galvoti, jei norime užtikrinti gerą susisiekimą, dalyvauti vienokia ar kitokia forma, žinoma, nepažeidžiant jokių valstybės pagalbos taisyklių. Esame didelis vežėjas Lietuvoje ir stiprinsime savo pozicijas.
– Ačiū už pokalbį.