Aiškėja, kada traukiniu bus galima pasiekti Rygą: planuose ir Estija

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ generalinis direktorius Linas Baužys tvirtina, kad keleivinio traukinio maršruto iš Vilniaus į Rygą atsiradimas galimas jau kitų metų sausio mėnesį. Pasak jo, nors partnerystė su Latvijos puse yra „sudėtinga“, tačiau svarstomas variantas, kad „LTG Link“ galėtų savarankiškai, su savo traukiniu vežti keleivius į Rygą

„Su Rygos maršrutu dirbame ne vienerius metus, vedame kalbas su Latvijos vežėju. (...) Nors ir mes, kaip vežėjai proaktyviai dirbame, tiek Susisiekimo ministerija, partnerystė su Latvijos puse šiek tiek sudėtingiau vyksta. Nėra taip paprasta, nors atrodo tie patys geležinkelio bėgiai, tie patys pločiai, beveik panašios taisyklės tarp šalių geležinkelių“, – interviu Eltai teigė L. Baužys.

„Bet šiandien (Susisiekimo – ELTA) ministerijoje aptarėme kitokį planą, kad jeigu Latvijos pusė neprisidėtų prie važiavimo kaip partneriai, kaip dirbame su lenkais, tada „LTG Link“ galėtų savarankiškai važiuoti su savo traukiniu iki pat Rygos. Ateityje net pajungti galimybę, kad traukinys galėtų važiuoti ir į Estiją“, – akcentavo jis.

Pasak L. Baužio, techninės galimybės vykdyti minėtą maršrutą yra įvertintos ir tikimasi jau kitų metų sausio mėnesį paleisti traukinių maršrutą į Rygą.

„Technines galimybes jau esame tam pasidarę, dabar reikia atliepti teisės aktų reikalavimus nustatytus Latvijoje. Tikimės, kad iki kitų metų pradžios visus namų darbus padarysime ir jau galbūt sausio mėnesį, kitais metais, nudžiuginsime klientus, kurie to laukia ne vienerius metus“, – sakė „LTG Link“ generalinis direktorius.

ELTA primena, kad „LTG Link“ nuo praėjusių metų gruodžio 11 d. pradėjo keleivius traukiniais vežti į Varšuvą, taip pat, į antrą pagal dydį Lenkijos miestą – Krokuvą, o traukinių keleiviai gana gausiai renkasi šį naująjį maršrutą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad Lenkija ir Lietuva planuoja susijungti geležinkelio bėgiais ir užbaigti „Rail Baltica“ projektą 2028 m. Pasak jo, projektas bus įgyvendintas ne tik tada, kai Lietuva turės bėgius, bet ir kai Lenkija „prieis su bėgiais“ iki Lietuvos sienos.

Jis taip pat yra teigęs, kad yra numatyta iki 2024 m. pabaigos nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją nuo Kauno iki Panevėžio, o iki 2026 m. – iki pat Latvijos sienos.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.