Antikorupcijos komisijoje formuoluojamas prašymas Mokesčių inspekcijai papurtyti S. Šriūbėną ir jo artimuosius dėl galimai neteisėto praturtėjimo. Tuo tarpu savivaldybės atstovai atskleidžia, kad brokas Gedimino prospekte išlindo paviršiun dar prieš dvejus metus.
Broką pamatė užpernai
Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius komisiją informavo, kad dar prieš dvejus metus buvo pastebėti pirmieji ryškesni bazalto trinkelių defektai.
„Dar 2010 m. pavasarį pastebėjome, kad padėtis su plytelėmis yra prasta. Plytelės pradėjo sluoksniuotis. Pirmame etape, nuo Katedros aikštės iki Jogailos g., yra labai nežymūs defektai. Tačiau antrame etape, nuo Jogailos iki Vasario 16 g., pasipylė defektai. (...) Jau 2010 m., balandžio mėnesį surašyti pirmieji aktai, prasidėjo aiškinimaisi“, - kalbėjo R. Adomavičius.
Pasak jo, pirmajam ir antrajam rekonstrukcijos etapams nebuvo nustatyti drėgmės įgeriamumo ir atsparumo šalčiui kriterijai. Jie buvo nustatyti tik trečiajam etapui, kurį, kaip paaiškėjo, visą reikia keisti.
Vicemero žodžiais, prospekto ekspertizę atliko teismo ekspertas. Joje aiškiai nustatytas visas brokas, pirmiausiai – netinkamos medžiagos.
R. Adomavičius taip pat pliekė rekonstrukciją atlikusią ir netinkamas medžiagas panaudojusią bendrovę „Luidas“, esą jos veiksmai „su sveiku protu nelabai rišasi“.
Pasak jo, trečiojo etapo metu suklotų trinkelių ekspertizė parodė, kad kiniškas bazaltas sugeria dešimt kartų daugiau drėgmės, nei nurodyta. Tai viena iš pagrindinių grindinio trupėjimo priežasčių. R. Adomavičiaus teigimu, trinkeles tiekusi Kinijos įmonė pateikė sertifikatus, tačiau juose nurodytas drėgmės sugeriamumo kriterijus neatitiko tikrovės.
Vicemeras taip pat teigė nesuprantantis, kodėl pasirinktos būtent kiniškos trinkelės. Esą buvo galimybė įsigyti skandinaviškas trinkeles, kurios būtų kainavusius 1,5-2 kartus brangiau, tačiau dabar bent jau būtų sveikos.
Suka galvas dėl „Luido“ bankroto
Vicemero teigimu, su savivaldybės pareikštomis pretenzijomis sutiko tik jos pačios valdoma bendrovė „Vilniaus kapitalinė statyba“ (dabartinis jos pavadinimas – „Vilniaus vystymo kompanija“).
O didžiausia problema – prospekto rekonstrukciją atlikusi bendrovė „Luidas“. Jai neseniai iškelta bankroto byla, o tai reiškia, kad savivaldybei su savo pretenzijomis reikia stoti į bendrą kreditorių eilę. Iš „Luido“ savivaldybė reikalauja daugiau kaip 7 mln. litų.
„Bus labai nesmagu, jeigu teks ir toliau patiems tvarkytis“, - pridūrė R. Adomavičius.
Paklaustas, ar „Luido“ bankrotas galėjo būti tyčinis, vicemeras teigė, jog teismų procese viskas paaiškės.
Sostinės savivaldybės Komunalinio ūkio departamento vadovas Virginijus Pauža informavo, kad visų trijų etapų sutartis su „Luidu“ pasirašė dabartinis aplinkos viceministras, tuometis savivaldybės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas.
Tuo tarpu parašus po darbų priėmimo aktais esą dėjo ne S. Šriūbėnas, o inžinierius Gintaras Glodenis.
Ir G. Glodenis, ir S. Šriūbėnas priklauso Liberalų ir centro sąjungai.
Siūlo purtyti S.Šriūbėną
Antikorupcijos komisijos narys Žilvinas Šilgalis paragino komisiją kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl išplėstinio S. Šriūbėno ir jo artimųjų turto patikrinimo bei sukaupto turto atitikties pajamoms.
Tiesa, partietį S. Šriūbėną stojo ginti Vincas Babilius, neseniai pagarsėjęs pasišalinimu iš eismo įvykio. Jis retoriškai klausė, kaip S. Šriūbėnas galėjo pirmą rekonstrukcijos etapą atlikti gerai, o kitus – blogai, bei ragino vertinti ne vieno žmogaus atsakomybę.
Antikorupcijos komisija taip pat svarsto galimybę paraginti aiškintis, ar „Luido“ bankrotas nėra tyčinis.
Be to, komisijai siūloma kreiptis ir į aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską, kad šis paaiškintų, kaip vertina savo paties paskiritą viceministrą S. Šriūbėną.
Pats S. Šriūbėnas buvo kviestas į Antikorupcijos komisijos posėdį, tačiau jame nepasirodė. Komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis pranešė, jog aplinkos viceministras paaiškino susirgęs.
Neseniai paskelbtose ekspertizės išvadose nurodoma, kad dėl defektų ar nepakankamo atsparumo temperatūrų svyravimams reikia keisti beveik pusę viso Gedimino prospekto grindinio – 10,25 tūkst. kvadratinių metrų. Pirminiais skaičiavimais, tai kainuotų apie 10 mln. litų.
DELFI primena, jog savivaldybės užsakymu atlikta ekspertizė parodė, kad blogiausia situacija naujausioje, trečiojo rekonstrukcijos etapo metu paklotoje prospekto atkarpoje tarp Lukiškių aikštės ir Žvėryno tilto. Čia, ekspertų nuomone, dėl atsparumo šalčiui testų neatlaikančių medžiagų panaudojimo reikia keisti visą grindinį. Antrajame etape – nuo Jogailos g. iki Vasario 16-osios g. – reikia pakeisti apie 15 proc. grindinio.
Ekspertizės autoriai nurodo visą eilę atsakingų asmenų. Visų pirma – tai rekonstrukciją atlikusi bendrovė „Luidas“, mat prospekte paklotos trinkelės „neatitinka projekto reikalavimų dėl mažesnio nei numatyta projekte atsparumo šalčiui“. Taip, ekspertų nuomone, „Luidas“ galimai pažeidė Statybos įstatymą, nurodantį, kad rangovas privalo darbus vykdyti pagal statinio projektą.
Kiti kaltininkai: buvęs savivaldybės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (buv. „Vilniaus kapitalinė statyba“) direktorius Sigitas Petrauskas bei tuometis jo pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas – buvęs Vilniaus vicemeras, dabar einantis aplinkos viceministro, atsakingo už daugiabučių renovaciją, pareigas.
Pats aplinkos viceministras, paaiškėjus ekspertizės išvadoms, DELFI teigė, jog jo darbas su Gedimino prospektu apsiribojo terminų kontrole – esą jis teturėjo sužiūrėti, kad darbai būtų atlikti laiku. Nors su ekspertize pateikti dokumentai rodo, kad S. Šriūbėnas buvo vienas iš asmenų, atsakingų už prospekto rekonstrukcijos techninę priežiūrą.
Po to, kai DELFI paskelbė šias ekspertizės išvadas, prokurorus pasiekė net keli politikų prašymai dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijos pradėti ikiteisminį tyrimą: to prašė partija „Tvarka ir teisingumas“, konservatorių frakcija Vilniaus taryboje ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė.
Kovo 21 d. pranešta, jog Vilniaus apygardos prokuratūra pradeda ikiteisminį tyrimą.